Kėdainių krašto ūkininkai gaudo kiekvieną naujieną apie laisvėje gyvenančių stumbrų likimą. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad netrukus keli stumbrai bus sugauti ir išvežti į Telšių miškų urėdijos baigiamą rengti voljerą „Žvėrinčiuje“. 

Tačiau ką pakeis kelių stumbrų netekimas, kai jų laisvėje galbūt klajoja apie šimtą.
Dirba skaudama širdimi

Pastaruoju metų stumbrai pasidalijo į kelias bandas, kuriose suskaičiuojama nuo 5 iki 36 gyvūnų.

Pastaruoju metų stumbrai pasidalijo į kelias bandas, kuriose suskaičiuojama nuo 5 iki 36 gyvūnų.

Vilainių seniūnijoje ūkininkaujanti Ana Bertulienė ramiai kalbėti apie stumbrų daromą žalą pasėliams negali: „Man tiesiog plyšta širdis, kai aš nuvažiuoju į laukus ir matau arba pačius stumbrus besisukiojančius, arba jų paliktas žymes. Maždaug 160 hektarų mano dirbamų žemių patenka į stumbrų kelius. Dabar tie laisvėje gyvenantys stumbrai gerokai pasibarstę. Pati esu mačiusi kelias bandas ir pavienius žvėris. Kartą kviečių lauke suskaičiavau 36 gyvulius, kitą kartą aštuoniolika. Nežinia, ar tai ta pati banda pasidalijusi, ar skirtingos. Kiek tų stumbrų klajoja po mūsų laukus niekas nežino. Mano galva, tikrai reikia rimtų sprendimų, kaip juos suvaldyti. Trijų, keturių ar penkių stumbrų išvežimas tikrai problemų neišspręs. Ministerijose sėdi atsakingi pareigūnai, jie ir turi rasti geriausius variantus, kaip išsaugoti stumbrus ir neskriausti ūkininkų.“
Medžiotojai gėrisi reginiais
Šventybrasčio medžiotojų klubo vadovas Antanas Karosas sakė kol kas nieko konkretaus negirdėjęs apie stumbrų pervežimą. „Galbūt kažkas kažką ir planuoja, tačiau mūsų rajono medžiotojų apie tai neinformavo. Pastaruoju metu mes labai aktyviai vykstame į medžiokles ir kaskart susiduriame su stumbrais. Jų labai gausu Tiskūnų, Šventybrasčio apylinkėse ir ties Kėdainių – Panevėžio rajonų sandūra. Stumbrų bandų matome labai įvairių: jose buriasi nuo 5 iki 40 žvėrių. Paskutinį kartą kaip filmą iš bokštelio stebėjau stumbrų vakarienę Anos Bertulienės kviečių lauke. Maždaug trisdešimt galiūnų atėjo į lauko vidurį, parupšnojo kviečių varpų, o vėliau sugulė pailsėti keletui valandų. Iš tiesų mes turime didelę problemą dėl tų stumbrų ir nežinia, kada ji bus išspręsta“, – savo nuomonę dėstė A. Karosas.
Žalos vertinimas – ilgas procesas
Kėdainių rajono Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo Algimanto Žviko teigimu, šįmet jau antrą kartą speciali komisija važiuoja vertinti stumbrų padarytos žalos ūkininkų ūkiuose. „Tą žalą nustatyti nėra paprasta. Ne visi ūkininkai laiku ir pamato, kokia yra pasėlių būklė. Juk būna, kad žvėrys praeina lauku, jo viduryje paguli, vėliau išeina. Nuo pakraščių tokių pasigulėjimų vietų net nepamatysi. Pirmą kartą mes turėjome dviejų ūkininkų prašymus įvertinti žalą, dabar turime penkių ūkininkų raštus. Dabar tik apžiūrime ir įvertiname laukus, o žalos dydį paskaičiuosime rudenį, kai bus aiškus derlius“, – sakė A. Žvikas.
Panašu, kad ūkininkams bus padengti visi stumbrų padaryti nuostoliai, nes pastaruosius kelerius metus galiojusi tvarka, kai trejiems metams buvo skiriamos limituotos žalos atlyginimo išmokos, keičiama. Tačiau tai nuo stumbrų kenčiančių ūkininkų neguodžia.
„Mes dirbame ne tam, kad maitintume kažkada neatsakingai į laisvę paleistus stumbrus. Norime auginti pasėlius ir džiaugtis visu jų derliumi“, – sakė A. Bertulienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.