Po kiek daugiau nei dvejų metų tarnystės Kėdainiuose, Šv. Juozapo parapijoje, kun. Martynas Povylaitis Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo dekretu yra siunčiamas studijuoti į Romą, tad paskutinį liepos sekmadienį šis jaunas kunigas atsisveikino su kėdainiečiais aukodamas padėkos Dievui ir kiekvienam parapijiečiui mišias. Pastarieji negailėjo kunigui gražių žodžių, teikė jam gėlių, sugrojo akordeonu ir net sugiedojo palaiminimo giesmę, palinkėdami drąsiai žengti į naują gyvenimo etapą ir pažadėdami laukti jo sugrįžtant į Kėdainius.
Prieš išvykdamas studijuoti, kun. M. Povylaitis savo homilijoje akcentavo labai svarbius dalykus.
„Būkime tikinčiaisiais, kurie savo laiką skaičiuoja ne nuo pirmadienio iki savaitgalio, o nuo sekmadienio iki sekmadienio, nes tai yra svarbiausia savaitės diena.
Mūsų gyvenime turi būti ne tuštybė, egoizmas, godumas, pyktis ar pavydas, o meilė, švelnumas, atjauta vienas kitam, tai, kas yra amžina.
Dažnai kaupiame žemiškus turtus, kuriuos ilgainiui suėda kirminai ar rūdys, jie sudega, pradingsta, supelija, o kai reikia keliauti pas Dievą, neturime ką nusinešti, todėl žmonės ir bijo mirti. Mes nieko, brangieji, nesusinešime su savimi į Amžinybę, kiek šioje žemėje beturėtume materialių turtų, mūsų gyvybė priklauso nuo Dievo, todėl, pasak palaimintojo Jurgio Matulaičio, viską, ką turime gyvenime, reikia sverti amžinumo svarsčiais. Skirkime savo gyvenimą tikriems dalykams, būkime turtingi pas Dievą.
Pas Viešpatį tegalime nusinešti savo krikšto drabužį, dauguma jį turime, tik vienų jis purvinas, sudraskytas, o kitų – reguliariai plaunamas išpažintimi ir šventąja Komunija. Jei mes nenusivelkame to seno žmogystės švarko, mes rizikuojame nepastebėti dėmių ant savo krikšto drabužio.
Turime stengtis dėl savo ir kitų sielos išganymo, kad šiuo požiūriu būtume putlūs, o ne kokie išdžiūvę ir dėl to baisiai nelaimingi. Nenueikime pas Dievą būdami driskiai, o nusineškime pilnas kišenes dorybių: kantrybės, gailestingumo, tyrumo, meilės ir atjautos kiekvienam žmogui, tik tada mes būsime išties turtingi.
Laimingo gyvenimo receptas paprastas – melskimės, eikime į bažnyčią, priimkime sakramentus, adoruokime, kas vakarą atlikime sąžinės patikrinimą, tegul Dievo žodis paskatina mus siekti tų dalykų, kurie yra amžini“, – svarbiausias krikščioniško gyvenimo tiesas priminė kun. Martynas Povylaitis.
Šio jauno dvasininko pamokymai nenueina perniek, jo žodžiai ne vienam kėdainiečiui leido iš naujo atrasti tikėjimą, į viską pažvelgti giliau ir plačiau.
„Šis kunigas pakeitė mano gyvenimą. Man į atmintį giliai įsirėžė kun. Martyno kadaise pasakyti žodžiai: – „Melskitės, broliai ir seserys, visada, kur bebūtumėt, ką bedarytumėt, tegul jus lydi malda, nes tai – mūsų kelrodis. Ne horoskopai, ne turkiškos akys ar draugystės apyrankės mums padeda artėti prie Dievo, o malda ir geri darbai“. Ir tai jis akcentuodavo nuolat, taip nuolat visiems mums, pavargusiems kasdienybėje nuo vertimosi kūlversčiais, primindamas, kad ne materialūs, o dvasiniai turtai yra svarbiausi, ir tai – tikra tiesa. Kai tai suvoki, tampa lengviau gyventi“, – prasmingus kunigo žodžius mena Stanislovas.
Tai – kunigas iš pašaukimo
„Kunigas Martynas per tą laiką, kai buvo Kėdainiuose, ir mums, vyresniems, ir jaunimui uoliai aiškino Šventojo Rašto tiesas, nuoširdžiai papasakodavo, ir ką reiškia liturginiai veiksmai, ir apie šventųjų gyvenimą, po išpažinties išmintingai patardavo, ką reikėtų gyvenime taisyti. Man jis paliko labai šviesius prisiminimus. Gaila, kad taip trumpai jis buvo čia“, – braukdama ašarą kalbėjo Eugenija.
„Žinote, kartais kunigu tampama iš nusivylimo ar kitų priežasčių, visaip gyvenime būna, o čia matosi, kad yra kunigas iš pašaukimo. Labai mielas, malonus, dvasingas žmogus, gražiai aukodavo mišias ir gerus pamokslus sakydavo. Išsiskyrė iš kitų savo linksmumu ir nuoširdumu, būdavo, užkalbina ir seną, ir jauną, ir mažą.
Džiugu, kad jis yra siunčiamas į aukštesnius mokslus, galės pasitobulinti. Manau, jo laukia šviesi ateitis“, – apie kėdainiečiams patarnavusį jaunąjį dvasininką gražiai atsiliepė parapijietė Angelė.
„Labai įdomus, nuostabus, Dievą mylintis jaunas žmogus, matosi, kad iš širdies meldžiasi, nori žmonėms įteigti Šv. Dvasios. Tiesa, jo pamokslai būdavo ilgoki, į autobusą ne visada suspėdavau, bet įpratau, pamilau, tikrai pasigesiu šio kunigo. Palinkėsiu jam sveikatos ir kuo didžiausios sėkmės, ilgo ir gražaus gyvenimo“, – sakė kėdainietė Vitalija.
„Būna, sutinki žmones ir po kurio laiko pamiršti, o būna tokių, kaip Jūs, kurie visam gyvenimui lieka mūsų širdyse ir atminty. Dėkojame Dievui ir Jums, kunige Martynai, kad buvote su mumis“, – kalbėjo Olga.
Buvo pavyzdys jaunimui
Už kruopštų sielovadinį darbą, ypač aktyvią veiklą su parapijos jaunimu kun. M. Povylaičiui dėkojo ir Kėdainių dekanas Norbertas Martinkus, ir dekanato jaunimo vadovė Zita Kairaitytė.
„Man kunigas Martynas yra atradimas. Tai – jaunas žmogus, kuris darbais liudija gyvą tikėjimą. Su juo susipažinome 2018 m., kai, dar būdamas klieriku, atvyko praktikos į jaunimo stovyklą. Visus tuos metus kunigas Martynas mus, jaunimą, jaunimo vadovus lydėjo malda, nuolat dalyvavo renginiuose, stovyklose, piligriminėse kelionėse ar žygiuose, kartu rengdavome maldos vakarus, talkas bažnyčiose.
Šio kunigo dėka susipažinome su saleziečių veikla, dalyvavome jų organizuojamose Kairos rekolekcijose, saleziečiai talkino ruošiant jaunuolius Sutvirtinimo sakramentui.
Kunigas Martynas buvo ne tik jaunimo, bet ir daugelio suaugusiųjų dvasios vadovas ir lyderis… maldoje. Dėkoju Dievui ir kunigui Martynui už jo misiją Kėdainiuose, už jo tikėjimo ir maldos liudijimą, už jo paprastumą bendraujant bei daugelį kitų, tik širdimi matomų dalykų“, – kalbėjo jaunimo vadovė Z. Kairaitytė.
Apie kun. Martyną šiltai atsiliepia ir bažnyčioje apsilankantys jaunuoliai. Jų teigimu, šis kunigas tapo jiems draugu, kuris visada išklauso, pataria, turi puikius bendravimo įgūdžius, yra išmintingas pašnekovas, padedantis rasti atsakymus į jaunimui rūpimus klausimus.
Atsidėkodami jaunuoliai kartu su savo vadovais ir dekanu kun. Martynui sugiedojo palaiminimo giesmę, o P. Neliupšis sugrojo akordeonu. Visi kvietė dvasininką, jei tik jis kada sugrįš į Lietuvą, kad būtinai apsilankytų Kėdainiuose.
„Jūs visada esate laukiamas ne tik aukoti mišių, bet ir dalyvauti mūsų renginiuose, rekolekcijose, maldos vakaruose, stovyklose, piligriminiuose žygiuose ar tiesiog prie kavos puodelio. Lauksime Jūsų po studijų grįžtant į Kėdainius“, – tvirtino jaunimo atstovai.
Kėdainiai liks mano atminty
„Tai buvo mano pirmoji parapija, kurioje ėjau diakono ir kunigo pareigas. Kėdainius prisiminsiu su dėkingumu, nes čia sutikau daug gerų, pamaldžių žmonių, kurie mane palaikė, padėjo nuo pačių paprasčiausių kasdienių dalykų. Dėkoju visiems, kurie buvo kartu, meldėsi už mane, kuriems netrukdė mano šypsena. Ypač ačiū jaunimui, kuris rasdavo laiko ateiti į bažnyčią. Man, kaip saleziečiui, jaunimas yra labai svarbu, nes, kaip sakė kun. Bosko, tai yra gera medžiaga šventumui ir doram gyvenimui ugdyti. Džiaugiuosi, kad čia buvo to jaunimo, kuriems galėjome padėti tapti gerais krikščionimis ir garbingais piliečiais.
Šiandien dėkoju ir tiems, kurie mane apkalbėjo, nemylėjo, iš manęs šaipėsi, kuriems mano pamokslai buvo per ilgi ir išeidavo vidury mišių iš bažnyčios… Tokių žmonių dėka mane tik dar labiau traukė prie Dievo. Jaučiuosi bent vienu milimetru prie jo priartėjęs.
Šioje bažnyčioje turite šv. Juozapo paveikslą, šv. kun. J. Bosko relikviją. Prašykite jų ir Mergelės Marijos užtarimo, tegul Dievo malonė liečia kiekvieno jūsų širdį, tebūna tai jūsų gyvenimo uola ir stiprybė“, – linkėjo kun. Martynas Povylaitis, padėkos mišiose dalyvavusius tikinčiuosius palaiminęs šv. kun. J. Bosko relikvija.
Beje, jaunasis dvasininkas, paklaustas, ar nebaugu pasitikti naują gyvenimo etapą ir vykti studijuoti į Romą, tik šyptelėjo ir atsakė: „Gal tik truputį, bet mane ramina tai, kad ten yra bažnyčios centras, pats popiežius, kiek daug ten šventųjų ir apaštalų laukia, pasitikiu jų artumu.
Dėkoju arkivyskupui K. Kėvalui už tokią galimybę, džiaugiuosi, kad manimi pasitiki, kviečia gilintis, augti. Ar po studijų grįšiu į Kėdainius, negaliu atsakyti, tai nuspręs bažnyčios vadovybė. Dar kartą ačiū kiekvienam iš jūsų, maldoje ir širdyje nešiosiuosi jus visada. Jei tik galėsiu, būtinai aplankysiu“, – su šypsena veide kalbėjo kun. M. Povylaitis.
Titulinė nuotrauka: Už daugiau nei dvejus metus Kėdainiuose vykdytą aktyvų sielovadinį darbą kun. M. Povylaičiui dėkojo ir jaunimas, ir vyresni parapijiečiai. (L. Pranckevičiūtės nuotr.)
