Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, visoje Europos Sąjungoje (ES) aukštojo mokslo įstaigose studijavo 1,76 mln. studentų iš užsienio: Bendrijos arba kitų šalių. Įgyti aukštojo mokslo diplomą Lietuvoje rinkosi daugiau nei 11 tūkst. užsienio studentų.
Visgi, kur mokytis išvyksta lietuviai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia duomenų neturinti, nors kitos Europos šalys analogišką statistiką veda.
Pagal „Eurostat“ turimus duomenis, 2023 metais bakalauro laipsnio Lietuvoje siekė 6 098 studentų iš užsienio, magistro – 4 609, o daktaro laipsnį norėjo įgyti 302 užsieniečiai.
Beveik trečdalis visų jų studijavo sveikatos mokslus, 24 proc. rinkosi verslo administravimo bei teisės studijas, kiek daugiau nei 11 proc. – inžinerinės krypties studijas. ŠMSM pažymi, kad Lietuva patraukli užsieniečiams dėl mokslo kokybės bei tarptautiškumo.
„Lietuvos aukštojo mokslo kokybė yra aukšto tarptautinio lygio, o mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra – moderni, į ją valstybė investuoja kasmet.
Aukštosios mokyklos užsienio studentams gali pasiūlyti šimtus studijų programų anglų kalba ir yra Europos aukštųjų mokyklų aljansų partnerės, kartu kuria jungtines studijų programas. Lietuvos aukštojo mokslo diplomai pripažįstami tarptautinėje erdvėje“, – pabrėžė ministerija.
Daugiausia užsienio studentų, „Eurostat“ duomenimis, į Lietuvą atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos bei Indijos.
Kiek lietuvių studijuoja svetur – nėra žinoma
ŠMSM teigimu, duomenų apie išvykstančius studijuoti svetur – nėra. Pasak jų, statistika nerenkama, nes už Lietuvos ribų besimokantys jaunuoliai neturi studento statuso mūsų šalyje ir nėra įtraukiami į registrus.
Ministerija atskleidžia, jog vieninteliai duomenys apie svetur išvykusius studentus gaunami iš organizuojamos finansavimo programos.
„Kartu su partneriais kasmet organizuojame konkursą „Kitas 100“ ir atrenkame apie 30 studentų, kurių studijas geriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose finansuoja valstybė. Baigę mokslus konkurso laimėtojai savo žinias pritaiko dirbdami Lietuvoje. Per aštuonerius konkurso metus paramą studijoms laimėjo apie 160 studentų“, – sakė ŠMSM.
Įstoti į užsienio universitetus padedančios organizacijos „Kastu“ vadovas Artur Jefimov atskleidžia, jog su jų pagalba studijuoti užsienyje kasmet išvyksta keli šimtai lietuvių. Pašnekovas patvirtina, kad žino tik šiuos skaičius, mat kiek iš viso tautiečių mokosi užsienyje – duomenys nėra fiksuojami.
„Paskutinius penkerius metus skaičiai yra gana stabilūs. Po „Brexit“ sumažėjo stojančiųjų į Didžiąją Britaniją, nors iki tol tai buvo populiariausia kryptis, todėl dalis jaunimo pasirinko likti Lietuvoje. Visgi, pastaraisiais metais situacija stabilizavosi ir kasmet stojančiųjų skaičius yra labai panašus“, – pasakojo A. Jefimov.
Pasak pašnekovo, dauguma studentų užsienyje renkasi bakalauro studijas, o lyderiaujančios kryptys šiuo metu yra Nyderlandai bei Danija. Be to, A. Jefimov pažymi, kad sparčiai populiarėja Suomija, nes ten siūlomos nemokamos studijos.
Savo ruožtu ministerija pažymi, kad daugiau dėmesio skiriama studentų išlaikymui Lietuvoje ir išvykusių tautiečių susigrąžinimui į tėvynę, negu išvykstančiųjų fiksavimui.
„Siekiame paskatinti lietuvius grįžti ar atvykti studijuoti į Lietuvą. Tam teikiama finansinė parama, puoselėjamas bendradarbiavimas su lietuvių bendruomenėmis užsienyje. Tai ne tik padeda išlaikyti ryšį su išeivija, bet ir stiprina tautinį tapatumą, skatina įsitraukimą į Lietuvos ateities kūrimą“, – įsitikinę ministerijos atstovai.
Jų teigimu, dauguma šalies abiturientų visgi renkasi ne išvykti, o tęsti studijas Lietuvoje. Tokios tendencijos, pasak ministerijos, pastebimos ir tarp geriausiai besimokančių moksleivių.
Italijoje ryški tendencija išvykti svetur
Viena šalių, fiksuojančių studentų migraciją, yra Italija. Čia, pasak portalo „Il Sole 24 Ore“, stebima ryški tendencija, kad nusivylę lankstumo stokojančia aukštojo mokslo sistema studentai renkasi plačiau pritaikomas studijas užsienio universitetuose.
„Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. maždaug 17 tūkst. jaunų italų siekė bakalauro arba magistro laipsnių užsienyje. Tačiau šie skaičiai sparčiai auga: švietimo platformos „Erudera“ duomenimis, 2024 m. jų jau buvo daugiau nei 77 tūkst.“, – teigė žurnalistė Silvia Martelli.
„Il Sole 24 Ore“ duomenimis, populiariausia italų pasirenkama kryptis – Jungtinė karalystė. Po jos seka apie 8-9 tūkst. Italijos studentų priimančios Austrija bei Vokietija. Ketvirtoje vietoje savo populiarumą išlaiko ilgametė italų „Erasmus“ studijų kryptis – Ispanija. Pasa S. Martelli, italų pasirinkimus lemia keletas dedamųjų.
„Kalbinis veiksnys yra labai svarbus: anglų kalba dėstomų kursų paplitimas Nyderlanduose, Vokietijoje, Airijoje ir Skandinavijoje daugeliui italų studentų palengvina akademinę integraciją. Tačiau svarbus ir dėstymo metodas: mažiau teorijos, daugiau seminarų, grupinių projektų, į mokymo programą integruotų stažuočių ir konkreti orientacija į darbo rinką“, – pažymėjo pašnekovė.
Prancūzų studentai: tarp Belgijos, Kanados ir Šveicarijos
Remiantis „Campus France“ duomenimis, 2023 m. maždaug 100 tūkst. Prancūzijos studentų studijavo užsienio universitetuose. Statistika rodo, kad Belgija yra pagrindinė studentų kryptis.
„Čia vilioja bendra kalba, geografinis artumas ir glaudus universitetų sistemų bendradarbiavimas. Po jos seka Šveicarija, ypač Ženevos, Lozanos ir Fribūro universitetai, ir Kanada, konkrečiau – prancūzakalbės provincijos, tokioms kaip Kvebekas“, – teigė S. Martelli.
Jos surinkti duomenys rodo, kad Jungtinė Karalystė, nepaisant nuosmukio po „Brexit“, išliko strategine kryptimi, o susidomėjimas Skandinavijos šalimis ir Azija, ypač Pietų Korėja ir Japonija, auga dėl stipendijų ir dvišalių susitarimų.
Ispanai ieško lankstumo ir naujų krypčių
Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistė Lola García-Ajofrín atkreipė dėmesį į Italijos ir Ispanijos studentų panašumus: nusivylę lankstumo trūkumu, aukštojo mokslo kokybe jie ieško tarptautinių profesinių kelių.
„Ispanijos atveju studijuoti užsienyje renkasi maždaug 55 tūkst. studentų. Jungtinė Karalystė, nepaisant išstojimo iš ES, ir toliau pirmauja sąraše: tokie universitetai kaip King’s College, Londono universiteto koledžas ir Mančesterio universitetas išlieka labai patrauklūs“, – vardijo žurnalistė.
Pasak jos, toliau seka Vokietija ir Prancūzija, kur ispanų studentai pasinaudoja „Erasmus+“ programų, galimybėmis, kad pradėtų kelią, kuris dažnai virsta visaverčiu diplomu užsienyje. Žurnalistė pastebi, jog ispanai kasmet atranda vis daugiau patrauklių krypčių visoje Europoje.
„Vis daugiau ispanų krypsta į Nyderlandus, kuriuos vilioja platus anglų kalba siūlomų kursų pasirinkimas ir pažangiausiu laikomas universiteto modelis. Taip pat auga susidomėjimas Italija ir Portugalija dėl šių šalių kultūrinio ir kalbinio artumo “, – sakė L. García-Ajofrín.
Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“ ir Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“.
