Į buvusius Kėdainių rajono merus kreipėsi viena žiniasklaidos atstovė, susirūpinusi dėl demografinės situacijos Kėdainiuose.
Buvusio rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus nuomone, Kėdainiuose jaunoms šeimoms kurtis ir gyventi sąlygos gerėja, o dabartinė rajono valdančioji dauguma turi pasiūlymą, kaip mūsų rajoną padaryti dar patrauklesniu jaunimui.
Buvęs rajono meras nedaugžodžiaudamas pateikė aktualių statistinių duomenų: atlyginimai Kėdainiuose – vieni didžiausių, bedarbystė – mažesnė už šalies vidurkį, užsienio investicijos – gerokai lenkia Kauno apskrities vidurkį.
Atlyginimai – 7-ti šalyje
Atlyginimai, palyginus su kaimyninėmis savivaldybėmis – Raseinių, Jonavos ir Ukmergės, Kėdainiuose yra didžiausi ir jų augimas per metus buvo didžiausias.
Valstybinės duomenų agentūros viešai skelbiamais duomenimis, kai Kėdainiuose 2024 m. IV ketvirtį jis vidutinis buvo (bruto) 2 179,4 Eur (augimas per metus 14,2 %), Jonavoje – 2 097,3 Eur (+11,8 %), Raseiniuose – 1 882,3 Eur(+12,5 %), o Ukmergėje – 1 828,9 Eur (+9,8 %).
Šalies mastu kėdainiečių atlyginimai pagal dydį yra 7-toje vietoje. Iš rajonų Kėdainius atlyginimų dydžiu lenkia tik Trakai ir Mažeikiai.
2024 m. IV ketvirtį atlyginimų vidurkis šalies ūkyje buvo 2 335,9 Eur.
Lietuvos savivaldybėse: Vilniuje – 2 639,4 Eur, Kaune – 2 4798,8 Eur, Klaipėdoje – 2 341,2 Eur, Kauno r. – 2 282,3 Eur, Trakų r. – 2 244,1 Eur, Mažeikių r. – 2 1967,7 Eur ir t. t.
Bedarbystė – mažesnė už šalies vidurkį
Šių metų balandžio 1 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, Kėdainiuose bedarbystė siekė 8,8 procentų, kai šalies vidurkis buvo 9 proc.
Gerokai mažesnis nedarbo lygis Kėdainiuose yra nei pas kaimynus: Raseiniuose nedarbo lygis siekia 10,6 proc,, Jonavoje – 11, o Ukmergėje – 9,9 proc.
Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gventojui
Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam rajono gyventojui, Kėdainių rajone (2023 m. duomenimis) yra didžiausios visoje Kauno apskrityje – 9 923 Eur/vienam gyventojui, kai visos Kauno apskrities vidurkis buvo 6 319 Eur/gyventojui.
Kodėl verta rinktis gyvenimą Kėdainiuose
„Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, visi mato, jog Kėdainiai yra vieni iš lyderių tarp šalies savivaldybių, – sako buvęs rajono meras, savivaldybės tarybos narys S. Grinkevičius. – Mūsų miestas – geografiniame Lietuvos centre, turintis labai gerą infrastruktūrą, patogų susisiekimą keliais ir geležinkeliu, turintis vieną iš trijų Lietuvoje išlikusių senamiesčių su miesto rotuše, vieną iš seniausių veikiančių gimnazijų, parkų ir paveldo objektų.“
Buvęs rajono meras patikino, jog dabartinės valdančiosios daugumos rajono savivaldybės taryboje pastangos nukreiptos į infrastruktūros poilsiui, sportui, sveikatingumui plėtrą rajone.
S. Grinkevičius atskleidė vystomą planą. Prie Kėdainių arenos ir stadiono esančiame plote planuojama statyti naujus sporto objektus – jau projektuojami padelio aikštynai, ateities planuose – futbolo maniežas ir naujas baseinas.
Taip pat pašnekovas paminėjo Babėnų šilo sutvarkymo projektą, dviračių takų plėtrą, jau greitai duris po rekonstrukcijos atversiantį Kultūros centrą, kuris, tikimasi, pasiūlys kokybiškų renginių žiūrovams.
„Savivaldybės tarybos koalicinėje daugumoje jau svarstome ir apie papildomas finansines priemones jauniems žmonėms, įsigyjantiems būstus Kėdainiuose“, – atskleidė S. Grinkevičius.
Mažas gimstamumas – visos šalies problema
„Ta problema apima visas Lietuvos savivaldybes“, – apie neraminantį gimimo ir mirčių santykį sakė S. Grinkevičius.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. natūrali Lietuvos gyventojų kaita išliko neigiama – 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė. Kūdikių pernai Lietuvoje gimė rekordiškai mažai – 18,7 tūkst. arba apie 9,5 proc. (2 tūkst.) mažiau nei 2023-iaisiais.
Kad natūralios gyventojų kaitos rodiklis būtų subalansuotas, reikėtų, kad vaikų gimtų dvigubai daugiau nei dabar, skaičiuoja statistikos specialistai.
Pasak S. Grinkevičiaus dabar yra sunku atsakyti, kokią įtaką gali padaryti buvę ir esantis merai, kad kėdainiečiai daugiau gimdytų vaikų (turint omeny, kad 2024 m. Kėdainių rajone 2,5 karto daugiau kraštiečių mirė nei gimė).
„Gaila, kad ir pati žiniasklaidos atstovė, atsiuntusi man klausimus apie mažą gimstamumą, teaugina vieną vaikutį“, – tarstelėjo pašnekovas.
