Spalis yra krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, o nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15 d. kasmet minima kaip Krūtų sveikatos diena.
Šį mėnesį, o ypač šią dieną, siekiama priminti visuomenei apie krūtų ligų aktualumą bei prevencijos svarbą. VšĮ Kėdainių PSPC gydytojas akušeris ginekologas, med. dr. Vitalijus Černius teigia, kad moterys krūtų sveikatos būkle turi rūpintis nuolat, bet šis mėnuo labiau sukoncentruoja moterų dėmesį tirtis. Kad krūties vėžys yra skaudulys ne tik joms pačioms, bet pirmiausia šeimai, atnešantis ligą, neįgalumą ir daug mirčių.
Pagrindinė moterų onkologinė liga
Dažniausiai nustatoma krūtų liga yra krūties vėžys, kuris daugeliu atvejų diagnozuojamas vidutinio ir vyresnio amžiaus (50-70 metų) moterims. Krūties vėžys – pagrindinė moterų onkologinė liga, nusinešanti net 15 proc. visų nuo onkologinių ligų mirusių moterų gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami. Šiandien krūties vėžio diagnozė – ne gyvenimo pabaiga, tačiau moterys būtinai turėtų prevenciškai tikrintis, o susirgusios gauti moderniausią gydymą.
Kalbant apie rizikos faktorius, dėl ko moteriai dažniau grėstų susirgti šią liga, gydytojas akušeris ginekologas pirmiausia pamini genetiką arba paveldėjimą, prieš ką mes „nepašokinėsime“. Pasak gydytojo, jei moteris neatlieka savo funkcijos, duotos iš gamtos – nėra gimdžiusi, arba gimdžiusi vyresniame amžiuje, nėra maitinusi krūtimi – tai irgi rizikos veiksniai, dėl ko moteriai dažniau grėstų ši liga.
Lemiamas veiksnys – savityra
„O kokie veiksniai užtikrintų geresnę krūtų sveikatą?“, – teiraujuosi dr. V. Černiaus.
„Tai fizinis aktyvumas, sveika mityba arba sveikas gyvenimo būdas, optimalus kūno svorio išlaikymas. Tai tinka „užbėgant už akių“ daugeliui ligų“, – vardina specialistas, bet pabrėžia pagrindinį dalyką – krūtų savityrą.
Krūtų savityra – tai savo krūtų tyrimas apžiūros ir apčiuopos būdu. Krūtų savityra neatstoja mamografinio tyrimo ar gydytojo apžiūros, tačiau nuolat ją atlikdama moteris gali pati aptikti dar ankstyvos stadijos piktybinį naviką ar kitokius darinius, kuriuos reikia gydyti, nes juose laikui bėgant gali rastis vėžys. Paprasčiausią savityrą galima atlikti maudantis duše ar stovint prieš veidrodį.
„Šiuos apčiuopos metodus moterys dažniausiai žino. Tačiau, kai moteris krūties srityje užčiuopia mazgelį, kitaip sakant guzelį ar pastebi į krūties vidų įtrauktą spenelį, pasirodo kraujingos išskyros, tai ženklas, kad jau rimta. Retas dalykas – juntamas skausmas, deja, atsiradęs skausmas dažniausiai rodo pavėlavusį procesą“, – atkreipia moterų dėmesį gydytojas akušeris ginekologas.
Krūties vėžio prevencinė programa
Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai. Mamografinis tyrimas leidžia aptikti labai nedidelių matmenų pakitimus krūtyje, kurių dar negalima apčiuopti pirštais. Todėl, siekiant aptikti krūties piktybinius navikus dar iki kliniškai jiems pasireiškiant, Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms 1 kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
„Ši nemokama prevencinė programa rodo, kad valstybė rūpinasi šio amžiaus moterimis. Mamografija – rentgenologinis tyrimas, kai rentgeno spinduliai yra labai informatyvūs, ypač kai nuo 50 metų krūtyse vyksta pakitimai, keičiasi krūties struktūra. Iki 50 metų, kol krūtyje yra liaukinis audinys, šis tyrimas mažiau informatyvus, todėl moterims, pajutusioms bet kokį įtarimą, reikia atlikti ultragarsinį tyrimą. Nuo 40 metų amžiaus kiekviena moteris, nors ir neturi jokių nusiskundimų, privalo rūpintis, kad jos krūtis apžiūrėtų šeimos gydytojas ar akušeris ginekologas.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms.Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą ar biopsijai,“ – dr. V. Černius ragina moteris aktyviau dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje.
Jei kyla įtarimas apie susirgimą
Gydytojas ginekologas vizitų metu irgi turi teisę paklausti, ar moteris krūtyse neužčiuopia kažko įtartino ar moteris atlieka savityrą. „Mes gydytojai ginekologai agituojame, jei ką nors aptikai, reikia eiti pas specialistus, jei viskas gerai, primename apie pačios moters profilaktinę apžiūrą. Kiek moterų skundėsi, visas nukreipiu tolesniam ištyrimui. Per 50 metų darbo stažo, esu aptikęs įvairių atvejų. Dažniausiai pakitimų aptinkama vyresnio amžiaus moterims. Bet būna ir jaunoms moterims, ypač po maitinimo krūtimi, kai jos užčiuopia krūtyje užsikimšusį pieno lataką, kuris apčiuopiant jaučiamas kaip sukietėjimas, guzas. Tuomet joms kyla įtarimas apie susirgimą. Tačiau po apžiūros jas nuraminu, kad tai nieko baisaus. Bet vyresnėms moterims ne vieną kartą esu radęs įtrauktą spenelį, o tai jau ženklas apie labai rimtą onkologinį susirgimą.
Anksčiau moterų krūtų priežiūra rūpinosi ginekologai. Pradėjus vykdyti prevencines programoms, krūties vėžio prevencinė programa, kaip ir visos kitos, atsidūrė šeimos gydytojų priežiūroje“, – teigė dr. Vitalijus Černius.
Turi rūpintis visą gyvenimą
Galiausiai gydytojas ginekologas nuramina moteris, jog krūtų vėžys yra labiausiai pasiduodančių gydymui ir išgydymui ligų. Svarbiausia, laiku pastebėti ir kuo anksčiau diagnozuoti susirgimą. Dar kartą primena, kad šiame procese kone pagrindinis vaidmuo tenka pačiai moteriai, atliekant savityrą, o pasiskundus gydytojui, tuomet sprendimus priima jis. Tačiau moteris neturi liautis savimi rūpintis visą gyvenimą. Jei gydytojas pasakė kas pusę metų daryti tyrimus, kas pusę metų ir eini, jei pasakė, kas metus, tai kas metus ir privalai eiti.
VšĮ Kėdainių PSPC atrankinėje mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje 2019 m. dalyvavo 50,5 proc., o 2020 m. – 34, 1 proc. nuo planuojamų patikrinti per ataskaitinį laikotarpį moterų.
