Ateinantį sekmadienį, spalio 25-ąją, Lietuva pereis prie žiemos laiko. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, 4 valandą ryto, laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda atgal – į 3 valandą.
Tai reiškia, kad galėsime valanda ilgiau pamiegoti, tačiau šviesusis paros metas vakarais baigsis anksčiau.
Paskutinį spalio sekmadienį Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, baigiasi vasaros laikas. Prie standartinio, įprastai žiemos laiku vadinamo laiko grįšime iki kitų metų pavasario.
Dauguma šiuolaikinių išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir kitų prie interneto prijungtų įrenginių laiką pakeis automatiškai. Tačiau mechaninius laikrodžius, kai kuriuos buitinius prietaisus ir automobilių laikrodžius gali tekti persukti patiems.
Kodėl apskritai sukiojame laikrodžius?
Laikrodžių sukiojimo idėja atsirado siekiant geriau išnaudoti natūralią dienos šviesą ir taupyti energiją. Vasarą laiką pasukus valanda į priekį, šviesesni tampa vakarai, o rudenį grįžtama prie standartinio laiko.
Vis dėlto šiandien vis dažniau abejojama, ar tokia praktika tebėra naudinga. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad energijos taupymo nauda gali būti nedidelė ir priklauso nuo šalies klimato, gyventojų įpročių bei energijos vartojimo.
Be to, du kartus per metus keičiant laiką sutrikdomas įprastas žmogaus miego ir būdravimo ritmas.
Ar žiemos laikas sveikesnis?
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad žmogaus biologinis laikrodis glaudžiai susijęs su natūralia šviesa. Ryto šviesa padeda organizmui pabusti, o vakare prasidedanti tamsa – pasiruošti miegui.
Todėl miego medicinos specialistai dažniau pasisako už nuolatinį standartinį, arba žiemos, laiką. Jis geriau atitinka natūralų žmogaus paros ritmą.
Nors rudeninis laiko persukimas paprastai laikomas lengviau pakeliamu nei pavasarinis, kai prarandama viena miego valanda, kai kuriems žmonėms ir šis pokytis gali sukelti laikiną mieguistumą, nuovargį ar miego sutrikimų.
Kodėl Europa vis dar nesusitaria?
Europos Sąjungoje apie laikrodžių sukiojimo atsisakymą kalbama jau ne vienus metus.
2018 metais Europos Komisijos surengtoje viešojoje konsultacijoje dalyvavo apie 4,6 mln. žmonių, o net 84 proc. respondentų pasisakė už sezoninio laiko keitimo atsisakymą.
2019 metais Europos Parlamentas pritarė siūlymui nutraukti laikrodžių sukiojimą, tačiau tam, kad sprendimas įsigaliotų, reikalingas ir ES valstybių susitarimas. Iki šiol bendras sprendimas nepriimtas.
Viena iš priežasčių – valstybėms reikia suderinti, kokį nuolatinį laiką pasirinkti, kad Europoje nesusidarytų nepatogi skirtingų laiko juostų mozaika.
Įdomu: Lietuva jau buvo atsisakiusi laikrodžių sukiojimo
Lietuva turi ir savą laikrodžių sukiojimo istoriją. 1999 metais buvo nuspręsta atsisakyti sezoninio laiko keitimo, tačiau ši tvarka ilgai neišsilaikė. Nuo 2003 metų Lietuva vėl pradėjo sukti laikrodžius, derindamasi prie Europos Sąjungos tvarkos.
Taigi diskusija, ar verta du kartus per metus keisti laiką, mūsų šalyje tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį.
Kol Europa nesusitaria, laikrodžius ir toliau teks sukioti. Kitas laiko keitimas numatytas 2027 metų kovo 28 dieną, kai vėl pereisime prie vasaros laiko.
O šį sekmadienį laukia bent viena maloni permaina – naktis bus valanda ilgesnė. Tiesa, papildomą miego valandą gausime tik kartą, o anksčiau temstančius vakarus matysime visą žiemą.
DI sugeneruotas tekstas
