Per šių metų spalio mėnesį darbdaviai Kėdainių rajone registravo 406 laisvas darbo vietas. Nors pasiūlymų nekvalifikuotiems darbuotojams buvo mažiau negu pusė – per 30 proc., pastebimai šoktelėjo apsaugos darbuotojų poreikis. Pasak Užimtumo tarnybos Kėdainių klientų aptarnavimo skyriaus vedėjos Irenos Petraitienės, esą tam įtakos turėjo Vyriausybės nurodymu sugriežtinti reikalavimai gyventojams dėl apsilankymų prekybos vietose. Vien spalį registruota 13 pasiūlymų kėdainiškiams dirbti apsaugoje.

Spalio mėnesį daugiausia darbo pasiūlymų susilaukė kvalifikuoti darbuotojai: operatoriai bei pramonės sektoriaus darbuotojai, mėsininkai ir mėsos išpjaustytojai, taip pat skerdikai ir svėrėjai.

„Populiari darbo rinkoje išlieka statybininko profesija. Darbdaviai pateikė nemažai pasiūlymų įvairaus profilio šios srities specialistams: apdailininkams, betonuotojams ir tinkuotojams“, – teigė I. Petraitienė.

Vien spalį registruota 13 pasiūlymų kėdainiškiams dirbti apsaugoje. („Kėdainių mugės“ nuotr.)

Spalio mėnesį bendradarbiaujant su darbdaviais padėta įsidarbinti 297 Kėdainių rajono gyventojams. Didžiajai daliai (91 proc.) – pagal neterminuotas darbo sutartis. Daugiausia gyventojų įsidarbino pardavėjais ir pardavėjais-kasininkais, apsaugos darbuotojais, nekvalifikuotais statybos darbininkais, tiekimo sandėlio krovikais ir vairuotojais.

Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. Kėdainių rajone buvo registruoti 3047 darbo ieškantys asmenys, jie sudarė 11,4 proc. nuo visų savivaldybės darbingo amžiaus gyventojų.

Iš viso nuo metų pradžios Kėdainių rajone darbdavių įregistruotos 4644 laisvos darbo vietos. Bendrasis registruotas nedarbas nuo metų pradžios mažėjo 7,9 procentiniais punktais. Tuo pačiu metu pernai darbo neturintys asmenys sudarė 17 proc. savivaldybės darbingo amžiaus gyventojų, Kėdainių klientų aptarnavimo skyriuje buvo registruotas 4571 darbo ieškantis asmuo.

Aukščiausi nedarbo rodikliai šiais metais buvo fiksuojami sausio mėnesį, tuomet nedarbas siekė 19,3 proc. Labiausiai nuo metų pradžios mažėjo jaunimo (16–29 m.) ir moterų nedarbas. Pasak I. Petraitienės, esą tam įtakos turėjęs tas faktas, kad būtent šios grupės asmenys dirbo labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose. „Laisvėjant karantino sąlygoms ir visiškai jį atšaukus, moterų ir jaunimo nedarbas ėmė sparčiai mažėti. Tačiau, nepaisant to, kad registruoto nedarbo rodikliai (pagal lytį ir amžių) nuosekliai grįžta prie buvusių iki ekstremalios situacijos paskelbimo, susirūpinimą kelia ilgalaikis nedarbas“, – pastebėjo Kėdainių klientų aptarnavimo skyriaus vedėja I. Petraitienė. Pasak specialistės, esą Kėdainių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, auga ilgalaikių bedarbių skaičius: šių metų sausio mėnesį Kėdainių klientų aptarnavimo skyriuje ilgalaikiai bedarbiai sudarė 26,8 proc., o spalio 1 d. ši kategorija sudarė jau 44,1 proc.

„Užimtumo tarnyba analizuoja ilgai nedirbančių asmenų darbo patirtį ir galimybes šiuos darbingo amžiaus žmones sugrąžinti į darbo rinką. Ilgai nedirbantis žmogus praranda turėtą kvalifikaciją ir gebėjimus, dauguma jų neturi stiprios motyvacijos sugrįžti į darbo rinką, o norintieji įsidarbinti dažnai nepasitiki savimi“, – teigė I. Petraitienė ir pridūrė, kad bendradarbiaudami su darbdaviais jos vadovaujamo Užimtumo tarnybos skyriaus specialistai per šiuos metus padėjo įsidarbinti 3377 Kėdainių rajono gyventojams, iš kurių 23 proc. sudarė ilgalaikiai bedarbiai. O praėjusiais metais tokių buvo tik 7 proc.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.