„Man atrodo, kad šokis yra universaliausia ir galbūt šiek tiek kasdienybę peržengianti mūsų išraiškos forma. Mes taip galime atsieti save nuo kasdienybės, taip pat mūsų kūnas gali išplėtoti savo žodyną: kaip jis reiškiasi šiame struktūruotame ir civilizuotame pasaulyje. Tam tikra prasme mes galime tapti tobulesni ir net gal galime sugrįžti arčiau savo gamtinių gebėjimų. Man atrodo, čia yra didžiulė vertė“, – sako šiuolaikinio šokio šokėjas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Marius Pinigis.
Praėjusią savaitę M. Pinigis viešėjo Kėdainių rajone – Krakėse ir Dotnuvoje, kur į kūrybiškumo pamokas pakvietė vaikus bei paauglius. M. Pinigio rezidencija Kėdainių rajone – projekto „PROmetėjas 2022” dalis.
„PROmetėjas“ yra šiuolaikinio šokio sklaidos programa Kauno regione, kai susivieniję regiono kultūros centrai parengė aukščiausius apdovanojimus pelniusių šokio spektaklių, menininkų rezidencijų bei edukacinę programą.
Vienas iš tokių menininkų – M. Pinigis. Šokėjo kūrybinė patirtis – darbas šokio teatre „Aura“, vėliau – įvairūs kūrybiniai projektai užsienyje, šokio spektakliai su trupe „Nuepiko“, o šiais metais už vaidmenį šokio spektaklyje „Perdegimas“ šokėjas M. Pinigis pelnė „Auksinį scenos kryžių“.
Kaip „Kėdainių mugei“ sakė M. Pinigis, Krakėse jis dirbo su paaugliais, o Akademijoje – su vaikais. „Aš juos mokiau ne šokio žingsnio, o per judesį kalbėjau apie kūrybiškumą. Tai, pasirodo, nėra taip lengva, ypač su paaugliais. Nors jie nori laisvės, bet, kalbant apie kūrybiškumą, šiek tiek bijo savęs – besikeičiančio savo kūno. Kūrybiškumas per kūną atrodo sudėtingas. Tačiau bandau jiems padėti ir progresas yra.
Tuo tarpu vaikai patys iš savęs yra kūrybiški. Esmė – neatimti iš jų kūrybiškumo ir nesustatyti į didelius rėmus. Dvi skirtingos perspektyvos, nors medžiaga yra panaši“, – kalbėjo M. Pinigis.
Baigiantis rezidencijoms Krakėse ir Akademijoje surengtos atviros pamokos, o pati rezidencija nebuvo orientuota į galutinį rezultatą – pristatyti šokio etiudą.
„Dažnai visada viskas yra orientuojama į galutinį rezultatą. Bet kaip skraidyti lėktuvu ir pilotuoti neišmokstama per tris dienas, taip ir kažkokių gilesnių, įdomesnių žinių apie šokį per kelias dienas įsisąmoninti nėra įmanoma. Todėl man labiau patinka susitelkti į procesą. Tada tai kelia ne stresą, o pasitenkinimą – mes labiau mėgaujamės tuo, ką darome, negalvojame apie paskutinę baugią dieną, kad turime paruošti etiudą“, – sakė M. Pinigis.
Tokios rezidencijos ir susitikimai su mažesnių miestelių bendruomenėmis, sakė šokėjas, svarbūs ir jam pačiam.
„Ne kartą apie tai kalbėjomės ir su kolegomis „Nuepiko“. Edukacija šokyje yra tiek pat svarbi kaip ir meninė dalis. Per edukacinę prizmę, veiklą mes auginamės ne tik šokėjus, bet ir žiūrovus, apskritai, kūrybiškai į gyvenimą žvelgiančius žmones. Tai didžiausia vertė, kuri yra reikalinga, ir todėl menininkai iš teatro, šokio pasaulio tą turėtų daryti dažniau. Ir jei yra jėgų ir noro – kam išradinėti dviratį ir nuo nulio aiškinti? Gal mes vaikams, jaunimui galime būti pavyzdys? Mes ir esame tie prometėjai, kurie edukacinį darbą turėtų daryti. Žiūrovas pats savaime neužauga, jei nėra konteksto.
Kita priežastis, dėl ko tokie projektai regionuose yra svarbūs, – kad šokis netarptų tik didmiesčiuose, nes mažesniuose miestuose galimybių, pasirinkimo mažiau.
Man pačiam svarbu dar vienas dalykas: nebūtinai užsiėmimuose turi dalyvauti šokio patirtį turintys žmonės. Jei žmogus turi šokio patirties – jis jau eina tuo keliu. O man daug svarbiau netašytas, nežinomas grynuolis, kuris, galbūt, šokiu susižavės.
Įdomu ir tai, kad šokio nepažįstantis žmogus nuolat – sąmoningai ar nesąmoningai, balsu ar vidumi – klausia: o kam mums šokio reikia? Ir tada aš pats sau turiu atsakinėti į klausimą, kam šokis reikalingas man? Kodėl jis turėtų būti reikalingas kitam?“ – kalbėjo M. Pinigis.
Rezidencijos, pasak M. Pinigio, dažnai turi ir tąsą – po jų lieka menininko ir bendruomenės ryšys. Be to, pasidalyti patirtimi menininkai gali ne tik su dalyviais, tačiau ir su organizatoriais.
„Ir ateityje gal jie patys norės organizuoti panašaus ar kitokio žanro dalykus. Kitas dalykas – užsimezga bendradarbiavimas. „PROmetėjo“ projektas vyko ir pernai, o su kai kuriais kultūros centrais aš bendradarbiauju iki šiol.
Ne vieną kartą jau minėjau – mes visi labai individualistai, bet labai svarbu jungtis į bendruomenes, dirbti su bendruomenėmis, įsilieti į jas. Tai vertinga ir to reikia“, – sakė M. Pinigis.
Gintarės Žaltauskaitės nuotraukos
Titulinė nuotrauka: „Edukacija šokyje yra tiek pat svarbi, kaip ir meninė dalis“, – sako M. Pinigis. (Sebastijono Petkaus nuotr.)
