Kėdainietė Aurelija skuterį – elektrinę mažiau taršią transporto priemonę – įsigijo pernai. Moters teigimu, tai ne tik naudinga, bet ir patogi susisiekimo priemonė. Vyresnio amžiaus žmogus toli nenueis, kartais ir dviratį minti būna sunkoka. Vasarą, sako Aurelija, bus švenčių parke ar renginių Kėdainių arenoje – nemažas atstumas nuo centro, pėsčiai toloka, o čia sėdai ir nuvažiavai.

Pasak pašnekovės, tarp jaunimo dabar populiarūs elektriniai paspirtukai, o vyresniam žmogui irgi norisi važiuojant kvėpuoti grynu oru ir dar atsisėdus patogiai, todėl skuteris – kaip tik. Aurelija sutiko pasidalinti mintimis, kaip jai sekasi važinėti skuteriu, kokia būna kitų eismo dalyvių reakcija, bei davė naudingų patarimų.

Kaip kilo mintis įsigyti skuterį?

– Esu vyresnio amžiaus ir norint važiuoti man jau reikia atsisėsti patogiai. Anksčiau važinėjau dviračiu, bet galvoju, kad bėgant metams reikia labiau patausoti kojas ir sau palengvinti kelionę. Kai turėdavau parduoti braškių, į turgų jas veždavau dviračiu ant bagažinės užsidėjusi, bet taip daug nepaimsi, o čia žiūriu, kad žymiai didesnį krovinį pasidėjusi prie kojų galiu sau lengvai nusivežti.

Esu vyresnio amžiaus ir norint važiuoti man jau reikia atsisėsti patogiai. Anksčiau važinėjau dviračiu, bet galvoju, kad bėgant metams reikia labiau patausoti kojas ir sau palengvinti kelionę.

Bet tai ne dviratis, šią transporto priemonę būtina pakrauti elektra, ar nekyla dėl to problemų?

– Mano kieme, kadangi gyvenu nuosavame name, yra elektros lizdas. Ten ir pakraunu akumuliatorių. Būtų gerai, kad ir mieste, prie prekybos centrų būtų vietų, kur galima jį pasikrauti. Nes kartais išvažiuoji ir neapskaičiuoji, ar tau užteks ,,elektrinio“ kuro, kartais bijai, kad neišsikrautų.

Kalbant apie jo galingumą, galėtų būti ir galingesnis, bet man užtenka, kiek aš čia važiuoju. Pakrauti pakanka 4–5 val. Tiek pakrovus galima nuvažiuoti apie 40 kilometrų, bet įveikti tokio atstumo per dieną aš dar nebandžiau. Planuoju šią vasarą į Krakes nuvažiuoti ir grįžti, jeigu pritrūksiu ,,kuro“ – užsuksiu pas kokį kaimyną, susimokėsiu už elektrą ir pasikrausiu.

Kur toliausiai esate nuvažiavusi?

– Praėjusią vasarą buvau nuvažiavusi prie Ąžuoloto pamėlyniauti, paskui į Barkūniškį grybauti. Saugiai transporto priemonę pastačiau prie girininkijos ir nuėjau į mišką. Kai pastatau prie prekybos centro, palieku kaip automobilį – užrakinu ir įjungiu signalizaciją. Aišku, aš nei į Vilnių, nei į Kauną nevažiuosiu. Kėdainiuose važiuoju, kur šviesoforų yra, kur žinau kelių eismo taisykles, o jeigu kur kelyje suabejoju, suku į šaligatvį. Man ten saugiau, paprasčiau ir niekam netrukdau.

„Instrukcijoje parašyta, kad skuteris važiuoja 30 kilometrų per valandą greičiu“, – sakė vairuotoja.

Ar sudėtinga skuterį valdyti?

– Esu labai patenkinta jį įsigijusi. Nereikia minti, kojos gali ilsėtis, o valdymas kaip motociklo. Viskas valdoma rankomis – mygtukais ir greitį, ir bėgius galima perjungti. Yra lempos, signalizacija – tikrai labai patogu. Ir sėdynė labai patogi, kaip krėslas – rankas gali pasidėti ir važiuoji.

Tiesiog malonumas, nes gali važiuoti, dairytis, kvėpuoti grynu oru. To nebūtų, jei sėdėtum automobilyje. Aišku, važiuoju, kai geras oras. Bet aš važiuoju ir žiemą, jei reikia ką nors parsivežti. Nors pradžioje, vos atsisėdus kildavo minčių, kad parvirsiu, pargriūsiu. Bet esu puikiai apsisukusi ir siaurame kelyje. Kol dar nebuvau įgudusi, pastebėjau, kad valdymas labai ,,jautrus“. Supratau, kad posūkyje geriau išjungti variklį ir, jeigu reikia, pasistumti, nes neįgudus galima ir ant šono nuvirsti. Bet dabar jau daug ką išmokau.

Kokį greitį Jūsų naujoji transporto priemonė išvysto?

– Instrukcijoje parašyta, kad važiuoja 30 kilometrų per valandą greičiu, yra trys bėgiai. Važiuojant trečiu bėgiu daugiau sunaudojama energijos, todėl transporto priemonė greičiau išsikraus. Mieste paprastai važiuoju pirmu bėgiu, šaligatviu. Nors važiuoju ir keliu, bet stengiuosi labai atsargiai, saugiai, nepažeisdama taisyklių. Gal vairuotojai ir pyksta, kad lėtai čia tas ,,vabalas“ juda. Bet jie juk gali lenkti.

Tuo pačiu keliuku dviračiais priešais atvažiuojantys vaikinai pradėjo plūstis, neva aš jiems trukdau, nes tuo pačiu keliu važiuoju. Tada aš apsisukau ir pasivijau juos.

Mačiau ir vyrų, kurie irgi skuteriais važinėja šaligatviais. Anksčiau maniau, kad per pėsčiųjų perėją skuterį, kaip ir dviratį, reikia pervesti, bet, kai paklausiau policijos pareigūno, man pasakė, kad ir per perėją galiu važiuoti. Žiūriu, vairuotojai sustoja, kai aš važiuoju, ir mane praleidžia. Jokių problemų.

Ar visi kelyje sutikti vairuotojai būna mandagūs, tolerantiški Jūsų vairuojamai transporto priemonei?

– Su dviračiu būdavo kitaip, įžūliau elgdavosi, ne visada praleisdavo, nors ir mano pirmumas būdavo. Arba važiuodavo taip, tarsi aš būčiau tuščia vieta. Pas mus nėra pagarbos dviratininkams, ne taip, kaip užsienio šalyse. Atrodytų, kad mes trukdome kelyje ar patys pažeidžiame taisykles. O dabar automobilių vairuotojai drausmingiau elgiasi ar jau priprato matyti kelyje dviratininkus. Juk aš važiuodama dviračiu esu tokia pati eismo dalyvė kaip ir jie.

Važiavau su skuteriu šalikele, dviračiams skirtu asfaltuotu keliu, pro medelyną, kadangi ten važiuoti saugiau nei judriu keliu. Tuo pačiu keliuku dviračiais priešais atvažiuojantys vaikinai pradėjo plūstis, neva aš jiems trukdau, nes tuo pačiu keliu važiuoju. Tada aš apsisukau ir pasivijau juos. Sakau, gerai, važiuojam ten, kur jus sudrausmins. Bet kai jie pamatė, kad aš juos pasivijau, patys išsigando.

Kur įsigijote šią transporto priemonę?

– Pirkau Kėdainiuose. Galėjau rinktis įvairių spalvų, bet išsirinkau raudoną, kad būčiau labiau matoma. Bet ne spalva svarbiausia, svarbu, kad man patogu važiuoti.

Ar tai galėtų būti jaunų žmonių transporto priemonė?

– Man sako, kad jaunam žmogui tarsi gėda važiuoti skuteriu. Būtų puiku, jeigu ir neįgalieji galėtų jį valdyti, nes jis puikiai tam pritaikytas. Aš pirmą kartą šį triratį prieš daugelį metų pamačiau Palangoje. Pakrante link Šventosios juo važiavo pagyvenęs vyras, prisidėjęs į krepšelį pirkinių. Tada aš jį užkalbinau, pasidomėjau, kur įsigijo. Pasakiau, kad esu iš Kėdainių, o jis paaiškino, kur Kėdainiuose galima skuterį įsigyti. Ilgai stebėjau, kol pati pasiryžau. Dabar tikrai nesigailiu. Geras dalykas, ypač vyresnio amžiaus žmogui, neįgaliajam. Tik sunkiau, jei gyveni daugiabutyje, nes nepaliksi automobilių stovėjimo aikštelėje – nebūtų saugu, tuomet jau reikėtų turėti, kur saugiai pastatyti. Aišku, tokių problemų nekyla, kai turi nuosavą namą.

Ir mane labai daug kas klausinėja, kur įsigijau, kur gavau. Nes gali lengvai atsivežti ir 25 kg maišiuką bulvių. Ypač senatvėje nepamainoma priemonė. Vasarą pavažinėsiu ir dviračiu, kad sąnarius pramankštinčiau.

Ar tai tik šiltojo sezono susisiekimo priemonė?

– Nebūtinai. Jei man reikia, aš važiuoju ir rudenį, ir per balas ar žiemą. Iki ligoninės esu nuvažiavusi. Kai šaligatviai, gatvės nuvalytos – visai neslidu, o jei jaučiu, kad slidoka, geriau nerizikuoti, važiuoju mažesniu greičiu. Vis tiek greičiau ir lengviau negu pėsčiai. Pasirenku tokį kelią, kad man važiuoti būtų ir nenuobodu. J. Basanavičiaus gatvės stengiuosi vengti, važiuoju kitomis gatvėmis, renkuosi važiuoti ir per miesto parką.

Ar kelyje dar sutinkate tokių pačių vairuotojų?

– Esu sutikusi kelis vyresnio amžiaus vyrus, dar jauną moterį, atvažiuojančią į turgų.