Daugiakultūriame centre kėdainiečiai rinkosi į pažintinį vakarą su skulptoriumi Vincu Grybu. Jo 125-osioms gimimo metinėms skirtą muzikinę-literatūrinę programą „… skulptūras darbus aš dirbau kupinas noro padabinti Lietuvą“ parengė pianistas Rokas Zubovas ir aktorius Dainius Svobonas.

Muzikinę-literatūrinę programą, skirtą V. Grybui, parengė pianistas Rokas Zubovas ir aktorius Dainius Svobonas.

Muzikinę-literatūrinę programą, skirtą V. Grybui, parengė pianistas Rokas Zubovas ir aktorius Dainius Svobonas.

Pasak renginio sumanytojo R. Zubovo, mintis pažinti ir prisiliesti prie skulptoriaus V. Grybo kūrybos ir asmenybės gimė visai atsitiktinai: „Kartą po koncerto Jurbarke skulptoriaus anūkė Rasa Grybaitė pakvietė užsukti į Vinco Grybo memorialinį muziejų. Laiko visai neturėjome, tad iš mandagumo pasakėme, kad užsuksime kelioms minutėms. Net labai skubant tas pirmasis prisilietimas prie skulptoriaus palikimo truko apie keturias valandas. Vinco Grybo laiškai tiesiog užbūrė. Tada aiškiai supratau, kad būtina parengti programą, kuri per laiškus atskleistų, koks žmogus buvo daugeliui menkai pažįstamas Vincas Grybas. Mano sumanymui pritarė ir Rasa, ir Dainius, tad mes kibome į darbą – skaitėme ir rinkomės laiškus, derinome muziką. Ilgai galvojau, kokia muzika tiktų Vinco Grybo atminimui. Nieko geresnio už Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą neradau. Tad po programos premjeros Jurbarke mes su šia unikalia programa Kėdainiuose pradedame pažintinę kelionę su Vincu Grybu per Lietuvą.“

Norinčių pažinti V. Grybą Kėdainiuose netrūko.

Norinčių pažinti V. Grybą Kėdainiuose netrūko.

Programos pristatyme dalyvavusi Vinco Grybo anūkė Rasa Grybaitė prisipažino, kad pati gyvo senelio nematė, tačiau jį stengėsi pažinti skaitydama laiškus. „Perskaičiau visus laiškus: ir rašytus artimiesiems, ir valdžios atstovams. Juos skaitydama supratau, kad jis buvo drąsus, nuoširdus, paprastas ir labai teisingas žmogus“, – sakė skulptoriaus anūkė.

Kėdainiečiai garsiojo skulptoriaus atminimui neliko abejingi – norinčių paklausyti Vinco Grybo laiškų ištraukų bei pianisto R. Zubovo atliekamų M. K. Čiurlionio melodijų netrūko. „tai puiki galimybė prisiliesti prie mūsų kultūros ištakų“, – sakė į renginį atskubėjusi kėdainietė Kristina.

Skulptoriaus anūkė liko patenkinta gražiu renginiu Kėdainiuose.

Skulptoriaus anūkė liko patenkinta gražiu renginiu Kėdainiuose.

Vincas Grybas (1890-1941 m.) – vienas ryškiausių monumentaliosios ir dekoratyvinės skulptūros kūrėjų. Gimė 1890 m. Peleniuose, Lukšių valsčiuje, Šakių rajone. Pradinį išsilavinimą įgijęs Lukšių pradžios mokykloje, vėliau išvyko mokytis į privačią Varšuvos dailės mokyklą pas lietuvių kilmės skulptorių Pijų Velonskį. Studijų Varšuvoje metu jaunasis skulptorius sukūrė pirmuosius savo darbus: „Tėvo biustą“, „Motinos biustą“, „Kovą“, „Piemenukas pusryčiauja“. Vėliau, prasidėjus I-ajam Pasauliniam karui, V. Grybas buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir įsitraukė į revoliucinį judėjimą. 1923 m. nusprendė pratęsti meno studijas: Kauno meno mokykloje buvo laisvas klausytojas. Mokyklai pripažinus jo Varšuvoje išeitą kursą, jis buvo priimtas į Aukštąjį skulptūros skyrių studijoms gilinti. Kadangi pragyvenimui reikėjo pinigų, V. Grybas įsidarbino Kauno meno mokyklos gipso liejyklos instruktoriumi. Iš šio skulptoriaus gyvenimo periodo išlikę tik keletas darbų: pelėdos ir dekoratyvinės vazos ant to meto Kauno meno mokyklos (dabar J. Vienožinskio menų studijų centras) vartų bei dekoratyvinias reljefais papuoštas M. K. Čiurlionio galerijos pastato fasadas.

Vėliau Kauno meno mokykla išsiuntė V. Grybą vieneriems metams į Prancūziją studijuoti skulptūros ir susipažinti su įvairiais skulptūros reprodukavimo būdais bei keramikos dirbtuvės įrenginiais. Skulptorius pasirinko vieno garsiausių Prancūzijos skulptorių E. A. Bourdelle mokyklą. Laiškuose savo amžininkams V. Grybas tada pasakojo, kad lanko Nacionalinę meno ir amatų konservatoriją, vakarais ir dvi dienas per savaitę atlieka praktikos darbus laboratorijose ir svajoja sugrįžus į Lietuvą įkurti indų fabrikėlį. Tačiau didžiausias jo troškimas buvo tobulintis skulptūroje. Grįžęs į Lietuvą 1928 m. apsigyveno Meskeliūnų kaime, Paežerėliuose, tačiau po metų persikėlė į Jurbarką. Nors studijuoti Paryžiun siuntusi Kauno meno mokykla turėjo jį priimti į darbą kaip aukštą kvalifikaciją įgijusį specialistą, dėl ankstesnių politinių pažiūrų vengė įsileisti gimtinėn sugrįžusį skulptorių. Praradęs viltį gauti dėstytojo darbą jis ėmėsi kūrybinio darbo. Buvusioje Vasilčikovo dvaro kontoroje įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuves bei liejyklą. Būtent čia jis ir sukūrė savo žymiausius monumentalius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos bei Petro Vileišio skulptūras.

Skulptorius buvo linkęs vaizduoti didybę ir jėgą, ir tam niekad negailėjo nei laiko, nei energijos. V. Grybo sukurti paminklai šiandien Lietuvoje įdomūs ir kaip nauja paminklo statybos vadybos forma. Dailininkas pats organizuodavo visus paminklo atlikimo darbus, puikiai išmanė medžiagos savybes, pats jas pirkdavo pagrindiniams ir papildomiems darbams atlikti. Žymiausias tautos patriotinių paminklų kūrėjas buvo sušaudytas kaip tautos priešas 1941 m., be teismo ir patikimų įkalčių. Jo atminimui įamžinti, Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus, o išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, jam suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.