Kokias asociacijas jums kelia žodis „cirkas“? Net neabejojame, kad prieš akis iškyla cirko arena, blizgūs rūbai, klounai raudonomis nosimis, darantys triukus ir laidantys juokelius, dresiruoti gyvūnai ir pan.
Šiuolaikinės klounados akrobatas Kęstas Matusevičius, praėjusią savaitę lankęsis Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro Atvirajame jaunimo centre „LAN‘gas“, griauna šį stereotipą.
Šiuolaikinio cirko atstovas edukacijos dalyvius mokė praktinių cirko elementų – žongliruoti kamuoliukais, pasakojo apie savo pasirinkimą tapti cirko menininku, supažindino su šiuolaikinio cirko spektaklių kūrybos ypatumais, pristatė žymiausių cirko kūrėjų darbus.
Kėdainių SJMC Atvirojo jaunimo centro „LAN‘gas“ lankytojai bei darbuotojai išbandė įvairius kamuoliuku žongliravimo būdus. (R. Ūsės nuotr.)
Šioje vietoje jau yra buvęs
„Aš čia (Kėdainių SJMC Atvirajame jaunimo centre „LAN‘gas“ – aut. past.) esu buvęs ir anksčiau, kai studijavau Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centre, maždaug prieš 8 metus.
Man teko garbė lankytis čia, kelis kartus buvau atėjęs su studentais. Taip pat buvau vedęs užsiėmimus Kėdainių kultūros centre, vaikščiojau po mokyklas Kėdainiuose, pristatydavau savo veiklą.
Kolegijoje mokiausi verslo anglų kalbos. Anglų kalba pastiprino turėtas anglų kalbos žinias, o žinios apie verslą, kaip dabartiniam įmonės vadovui – irgi labai praverčia“, – pažintį su jaunimu pradėjo šiuolaikinės klounados atstovas Kęstas Matusevičius.
Mokė žongliruoti kamuoliukais
Nors iš tiesų, tikroji pažintis su šiuolaikinio cirko atstovu prasidėjo nuo praktikos, kuriai teorijos daug nereikia.
„Sustojam visi, padarom ratą, mesdami kamuoliuką vienas kitam ir pasakydami savo vardą, kiekvienas prisistatykime“, – pradėjo pokalbį svečias, kiek vėliau, padalinus kamuoliukus, mokęs žongliravimo pradžiamokslio.
Reikėjo išmokti mėtyti kamuoliuką iš rankos į ranką maždaug akių lygyje, stengiantis nejudinti savo rankos, mesti kamuoliuką į viršų, sugaunant jį viršuje pakelta ranka.
Teko mokytis ir sudėtingesnių pratimų – mėtant kamuoliuką per rankos apačią, per sulenktą ranką, per nugarą, pakėlus koją ir kt. Vėliau pratimai tik sudėtingėjo – reikėjo mokytis žongliruoti dviem ar net trim kamuoliukais, sujungti jau išmoktus judesius.
Panaudojami cirko elementai
Pasak K. Matusevičiaus, kuriant šiuolaikinio cirko spektaklį, panaudojami kai kurie cirko elementai – ėjimas ant lyno, akrobatika, stovėjimas ant rankų, žmonių mėtymas ir pan.
Pristatęs šiuolaikinio cirko kūrėjų darbus, Kęstas pasakojo: „Kai mes norime kalbėti apie tai, kas mums svarbu, tarkim, apie šios dienos įvykius, aktualijas, sutariame, kaip panaudoti cirko discipliną, kad ji padėtų išreikšti mūsų mintį. Stengiamės laužyti tradicinio cirko tradicijas ir pan. Mes žongliruojame objektais, kamuoliukais, galime net žmogumi.“
Vaizdo ekrane jis parodė keletą užsienio bei Lietuvos šiuolaikinio cirko pasirodymų ištraukų. Vieno spektaklio pradžia kraupi – cirko menininkas ateina ir iš krūvoje gulinčių žmonių ištraukia kūną.
Tas žmogus, kuris yra tampomas, panašus į lavoną, nei kiek nejuda, juo tiesiog manipuliuojama. Atrodo žiauru, bet viskas, kaip patikina Kęstas, surepetuota, ištobulinta ir nepavojinga.
Pažintis su šiuolaikinio cirko menininku
Po praktinių užsiėmimų šiuolaikinės klounados akrobatas Kęstas Matusevičius atsakė į klausimus.
Kaip nusprendėte pasukti į cirką?
Pradžioje užsiiminėjau ugnies šou, esu tokį šou kažkada pasirodęs ir Kėdainiuose. Su ugnies šou nemažai keliavau po Europą. Lankiausi įvairiuose festivaliuose, pamačiau stovėjimą ant rankų, oro akrobatiką.
Sužinojau, kad viso to galima išmokti mokyklose. Pabandžiau stoti, įstojau ir jau nebuvo kelio atgal.
Kur teko mokytis?
Šiuolaikinio cirko discipliną studijavau Suomijoje. Studijos vyko trejus metus, po to grįžau į Lietuvą kurti čia su grupe.
Ar labai sunku patekti į cirko mokyklas?
Tai priklauso nuo lygio. Pirmiausia įstojau į cirko mokyklą Belgijoje, kur aš nieko apie tą discipliną nežinojau. Patekau į antrą turą, pamačiau, kokie yra mano konkurentai.
Ten buvo įvairios pamokos – fizinis išbandymas, teatras, asmeninė pamoka su treneriu.
Tai man buvo išbandymas, aš daug ko išmokau, kaip daryti kai kuriuos dalykus, nes tuo metu mano atlikimo technika buvo labai „nešvari“. Į tą mokyklą dažniausiai stoja tie, kurie jau kažkur pastudijavę.
Po dviejų metų įstojau į cirko mokyklą Suomijoje, ten įgijau įvairių disciplinų pagrindus – nuo stovėjimo ant rankų iki žmonių mėtymo 3 metrų aukštyje, kas buvo labai smagu ir pavojinga. Ten išbandėme daug visko.
Kiek grupėje buvo žmonių?
18, iš kurių buvo pusė suomių ir pusė – iš kitų šalių. Dabar ten mokosi tiktai suomiai. Įprasta, kai grupėje nuo 10 iki 20 studentų.
Turbūt šiaip sau nepateksi į tokią mokyklą, turi turėti labai gerą fizinį pasirengimą, turbūt jau mokykloje pradėti treniruotis?
Kai kur taip, reikia labai didelio pasiruošimo. Kai kur reikia turėti gimnastikos pagrindus. Dažniausiai tai bus į naudą, bet galima ir be to praeiti.
Yra paruošiamosios mokyklos, kur mokaisi metus ar du – tave ištreniruoja, ir tada jau gali stoti į cirko mokyklą.
Yra bakalauro studijos, gali studijuoti magistrantūroje ir toliau eiti į doktorantūrą. Pasaulyje yra gal tik trys menininkai doktorantai.
Kokias disciplinas esate pats įvaldęs?
Aš būtent tuo ir užsiiminėju – mėtau žmones, gaudau žmones, laikau žmones ant savęs ir pan. Mano kolegė daugiau įvaldžiusi skraidymą, mes kartais apsikeičiam – aš irgi skrendu ant jos.
Mes tam ilgai treniruojamės. Užsiimu solo akrobatika, pasirodymus atliekame ant kiniško 6 metrų aukščio stulpo.
O nelaimingų atsitikimų yra buvę?
Aišku, kad būna, ir mes priimam tai kaip natūralų dalyką, kaip ir kiekvienas sportininkas. Jis yra neišvengiamas. Žinai, kad kažkada patirsi menkesnę ar didesnę traumą.
Aišku, kad yra rizika. Esu patyręs stuburo traumą, todėl 3 metus turėjau praleisti be treniruočių. Grįžus buvo sunkiausia psichologiškai – juk pratimus aš jau žinau, tik negaliu padaryti.
Kiek jau esate šiame šou ir kiek spektaklių esate pastatęs?
Jau 10 metų. Esame pastatę 2 spektaklius. Trys keturi – eigoje. Esame dalyvavę įvairiuose projektuose. Besimokant mokykloje buvo daug projektų, kuriuose dalyvavome. Šiuo metu turime parengę du projektus.
Kokia šiuolaikinio cirko padėtis dabar Lietuvoje, kiek tų artistų?
Lietuvoje yra apie 10 šiuolaikinio cirko artistų. Čia nėra cirko mokyklos, nei Baltijos šalyse nėra. Yra Suomijoje, Švedijoje, arčiausiai turbūt Vokietijoje.
Kur toliau realizuojate savo sugebėjimus?
Eini į dideles korporacijas arba tu kuri kažką savo, arba tu tampi mokytoju, vedi edukacijas, darai pasirodymus ir kuri savo grupę. Priklauso nuo to, kas tau patinka ir kur tu esi.
Papasakokit apie šiuolaikinio ir klasikinio cirko skirtumus ir panašumus, kad mes susidarytume vaizdą?
Pagrindinis skirtumas, jog niekur nėra gyvūnų.
Kitas dalykas – žmonėms reikia perduoti kažkokią žinutę, ne tiktai triukus parodyti, nustebinti ar išgąsdinti, bet mes norime kažką pasakyti tuo.
Tai gali būti labai abstraktu arba labai konkretu. Yra labai didelis spektras šiuolaikiniame cirke. Tai tokie skirtumai.
O panašumai – mes darom tą patį. Mūsų technika akrobatikoje daugiau ar mažiau tokia pati, bet kai einama link kūrybos, pradeda skirtis. Tiesiog – numeris, jame yra triukas, perėjimas į kitą triuką, vėl triukas, vėl perėjimas…
Didžiausias triukas – pabaiga, nusilenkimas. Struktūra labai aiški.
Klasikinis cirkas mums asocijuojasi su arena, klounais, juoko pliūpsniais, o jūsų pasirodymą ar galima pavadinti cirku?
Taip, jeigu mes mokomės cirko disciplinų, tai mes ir kuriame cirką, tik mes pakeičiame tą pateikimą. Esu girdėjęs, kad cirke dabar naudojami naminiai gyvūnai.
Kur vyksta jūsų pasirodymai?
Dažniausiai užsienyje, bet vyksta ir Lietuvoje. Visai neseniai pasirodėme Ramygalos, Ukmergės ir Molėtų kultūros centruose. Susirenka po 20-30 žmonių, atrodo mažoka, bet jau vis kažkas pamato.
Ar Kėdainiuose nežadate pasirodyti?
Reikia kultūros centro, techninių galimybių. Turime variantą, kad savo pasirodymus galėtume rengti ir lauke. Mes pasirodom Vilniuje, Kaune. Salė gali būti nedidelė, bet atitikti reikalavimus – jei nebus 6 metrų aukščio, bus sudėtingiau.
Iš šiuolaikinio cirko yra eliminuojama blizgi, efektinga apranga, ryškūs papildomi elementai. Kodėl taip yra?
Praktiškai, mes galime būti apsirengę bet kaip. Kai matai blizgančiu kostiumu apsirengusį žmogų, priimi jį kaip antžmogį, su juo neturime jokio ryšio.
O matant žmogų, apsirengusį kaip tu, stebint, kaip jis vaikšto, paskui pradeda kažkaip vartytis, pagalvoji, kad čia tas pats žmogus, kaip ir aš.
Mes norime daryti įvairius dalykus per akrobatiką ar kitas cirko disciplinas.
Ar yra pasaulyje tendencija jungti šiuolaikinį cirką su šiuolaikinėmis technologijomis? Ar Lietuvoje yra tokių pasirodymų?
Kol kas ne. Daugiausia eksperimentinių dalykų vyksta Prancūzijoje, Švedijoje irgi nemažai. Ypač su naująja magija, kai panaudojama technologija, sukurianti iliuziją, tarkim, kai skraido paukščiai. Nors iš tikrųjų skraido dronai ar ant dronų uždėtos lempos, sukurdami magišką efektą.
Galbūt kažkoks spektaklis jau pakeliui?
Pradėjome projektą su Nacionaliniu Kauno dramos teatru, rodysime spektaklį šiame teatre, kuriame bus cirko elementų. Tai – „Alisa stebuklų šalyje“, skirtas vaikams ir suaugusiems, kuris planuojamas kitų metų gegužę. Vilniaus senajame teatre irgi rengiamas cirko spektaklis.
Pristatykite savo trupę, kuriai vadovaujate?
Tai šiuolaikinio cirko trupė „CANTA“. Pradėjome trise, dabar likome dviese.
Ar galima iš jūsų profesijos uždirbti?
Aišku, kad galima, mes iš to ir gyvenam. Galima daug, priklausomai nuo to, kiek tu darbo įdėsi, kaip ir kiekvienam darbe.
Tiktai Lietuvoje išgyventi iš to, labai sudėtinga, mažai vietų pasirodymams. O užsienyje visiškai kiti atlyginimai ir daug daugiau scenų, kur tu gali pasirodyti.
Kodėl jūs pasirinkote eiti sunkesniu keliu, dirbti Lietuvoje, kurti savo trupę, nes turbūt prisijungti prie kažkur užsienyje veikiančių yra daug paprasčiau?
Vykdau tarsi misiją. Čia nėra daug cirko pasirodymų, ne tiek daug konkurencijos yra. Lengviau galima gauti finansavimą.
Ar atsiranda jūsų pasekėjų?
Mes nesirodom labai dažnai pačioje Lietuvoje, nesame tokie garsūs, kad mus žinotų. Mes dar nerenkam savo žiūrovų, važiuojam dažniau į festivalius, kur jau būna „suorganizuoti“ žiūrovai.
Kai žmonės išgirsta, kad esate iš cirko, kokia būna jų reakcija?
Kai pasakau, aš esu Kęstas – cirko menininkas, pasigirsta kikenimas, nes visiems yra asociacijos su raudonom nosim, klounais, gyvūnais ir pan.
Kai propaguojat tokią discipliną kaip klounadą, gal nieko tokio, kad publika pakikena?
Aš tame nematau nieko blogo, cirko įvaizdis jau kažkada iš anksčiau sudarytas. Veikia stereotipai, atėję iš vaikystės, juos perlaužti – labai sudėtinga.
Šiuolaikinis cirkas dar yra niša, todėl aš daug ir nesitikiu. O Europoje yra tiek daug visko, tikiu, kad visa tai anksčiau ar vėliau, su mano ar ne mano pagalba, ateis ir pas mus.
Smagu, kad yra festivaliai, kurie jau turi savo žiūrovą, kokie jie?
Šiais metais Menų spaustuvė jau 18-ąjį kartą vilniečius bei miesto svečius pakvietė tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“.
Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ kasmet į įvairius Lietuvos miestus atveža unikalių kūrėjų. Cirkas dėmesį prikausto triukais, asmeninėmis istorijomis, humoru ir rimtomis temomis. Būna labai profesionalių pasirodymų.
Ar daugiau vaikinų, ar merginų renkasi šiuolaikinio cirko meną?
Priklauso nuo regiono. Jei į Pietų šalis žiūrėtume – ten vaikinų daugiau, o šiaurės šalyse – merginų. Ir Lietuvoje dažniausiai pamatysi merginų.
Užsiimate ir edukacija?
Šiuo metu, kadangi spalis – pagyvenusių žmonių mėnuo, Vilniuje mokome senjorus žongliravimo, o vaikus – akrobatikos, žongliravimo, kitokių pratimų, o patys repetuojame Kaune.
Vaikai labai energingi, jie gabūs, padarys viską su mielu noru, o vyresniems reikia kitos motyvacijos – kodėl aš tai darau, kam man čia to reikia.
Senjorai susiduria, kad jiems per daug fizinio krūvio, o vaikams – atvirkščiai.
Po renginio susirinkusio jaunimo paklausus, kas jiems labiausiai patiko, atsakė, kad pirmoji dalis, praktiniai užsiėmimai – mokymas žongliruoti su kamuoliukais.
Daugumas prisipažino, jog žongliravimą kamuoliuku išbandė pirmą kartą ir tai buvo labai įdomi ir nauja patirtis.
