Šis savaitgalis žada džiuginti šiltais ir saulėtais orais, o tai ne vieną gali paskatinti užsiimti tokiomis išsiilgtomis veiklomis kaip važinėjimas dviračiais ar paspirtukais, sodininkystė, ilgesni žygiai gamtoje ar paprasčiausias maisto grilinimas lauke. Tai neretai gali kainuoti ir nelauktus susižeidimus, todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pataria, kaip pasirūpinti dažniausiai pasitaikančiomis traumomis.

Nepasiruošiam iš anksto

Prasidėjus vasariškiems orams vaistininkė Jovita Aleknienė kasmet vaistinėje sulaukia daugiau aktyvaus laisvalaikio mėgėjų. Anot jos, retas kuris būna pasikartojęs pirmos pagalbos žinias ar iš anksto pasirengęs galimiems susižeidimams.

„Nusibrozdinimai nukritus nuo dviračio ar paspirtuko, nusideginimai grilinant maistą ar įsipjovimai sodininkaujant – tai dažniausi susižeidimai, dėl kurių į vaistines prasidėjus geriems orams apsilanko pacientai. Todėl artėjant tokiam šiltam ir saulėtam savaitgaliui svarbu pasikartoti žinias, ką daryti ištikus nelaimei, ir pasitikrinti, ar namuose turite visas priemones pirmai pagalbai“, – pataria vaistininkė J. Aleknienė.

Nusibrozdinimai ir įsipjovimai

Vaistininkė pabrėžia, kad nukritus nuo dviračio ar paspirtuko, o taip pat įsipjovus sode svarbu neignoruoti įsibrėžimų ar smulkesnių žaizdelių bei ragina jomis pasirūpinti.

„Pirmiausia žaizdą porą minučių nuplaukite tekančiu vėsiu vandeniu. Nusausinkite ją ir pažiūrėkite, kokio gylio žaizda. Jeigu ji negili, dezinfekuokite antiseptiku, tačiau jeigu matote, kad ji gilesnė – dezinfekuokite tik žaizdos kraštus. Vėliau pagal žaizdos dydį ir gylį galite rinktis pleistrą arba tvarstį. Tačiau jeigu žaizda itin gili ir gausiai kraujuoja, iš karto vykite į ligoninę“, – pasakoja J. Aleknienė.

Ji priduria, kad jeigu žaizda maža ir negili, gydymui galima naudoti antibakterines priemones su sidabru. Jos sumažina pagreitina gijimą ir sumažina infekcijų riziką bei randų susidarymo tikimybę.

Sutrenkimams – šalčio terapija

„Šalčio terapija gali sumažinti skausmą ir patinimą, ypač tokiais atvejais, kai sutrenkta kūno dalis patinsta ar prasideda uždegimas. Tokia šalčio terapija yra veiksmingiausia per pirmąsias 48 valandas po susižeidimo. Kūno dalis per dieną šaldykite trumpais intervalais – vos po 2-5 minutes. Bendrai per dieną tam turėtų būti skiriama tik iki 10-15 minučių“, – pataria vaistininkė J. Aleknienė.

Jeigu įvykus traumai namuose neturite šaldančio tepalo, vaistininkė pataria rinktis ledukus, šaltus šlapius rankšluosčius arba šaldytą maistą. Tik ji priduria – visas šaldytas priemones prieš dedant ant odos įvyniokite į medžiagą, nes priešingu atveju galite pažeisti odą, audinius ir nervus.

Nusideginimai

„Jeigu grilinant maistą nusideginote kūno dalį, nudegintos vietos pakišimo po tekančiu kambario temperatūros vandeniu gali nepakakti. Todėl svarbu asmeninėje vaistinėlėje turėti pantenolio putas. Jas naudokite po žaizdos atvėsinimo su vandeniu. Pantenolio putos sumažins odos sudirginimą, suteiks vėsos pojūtį ir pagreitins žaizdos gijimą“, – pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.

Vaistininkė pabrėžia, kad nudegus veidą, akis ar didesnį kūno plotą nei nudegusiojo delnas, būtina kuo skubiau kreiptis į ligoninę.

Neignoruokite įtartinų žaizdos pokyčių

Vaistininkė pasakoja, kad neatsakingai prižiūrint žaizdą, jos nedezinfekuojant, rečiau nei kartą per parą keičiant tvarsčius ar nesaugant nuo aplinkos poveikio kyla komplikacijų grėsmė, kurios gali išplisti ir pažeisti gilesnius audinius – raumenis, kaulus ar net užkrėsti kraują.

„Paraudusi žaizda, patinę aplink ją esantys audiniai, baltai gelsvos apnašos ar nemalonus kvapas – pagrindiniai pūliuojančios žaizdos požymiai. O neprižiūrimos pūliuojančios žaizdos gali komplikuotis kraujo užkrėtimu – sepsiu, kuris pasireiškia kūno temperatūros sumažėjimu, bendru silpnumu, odos blyškumu, intensyviu širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu“, – įspėja vaistininkė J. Aleknienė ir pataria kreiptis į gydytoją pamačius bet kokius žaizdos pakitimus.