Šilumos kainos šoktelėjo į aukštumas: Kėdainiuose vidutiniškai brango daugiau nei 40 proc.

Gyventojų nuogąstavimai, kad šiemet šilumos kainos bus ženkliai didesnės nei pernai, pasi­tvirtino. Sąskaitas už lapkričio mėnesį gavę Kėdainių rajono vartotojai pastebėjo, kad sumos išaugo be­veik perpus. Kas lėmė tokį brangimą, kalbėjomės su AB „Panevėžio energija“ atstove spaudai Daiva Paulauskiene.

– Gyventojai pastebi, kad už to paties ploto būsto šildymą sąskaitos skirtinguose namuose labai skiriasi. Nuo ko tai priklauso?

– Sąskaitos už šildymą dydis priklauso nuo tą mėnesį nustatytos šilumos kainos už vieną kilovatvalandę ir būstui šildyti sunaudoto šilumos kiekio, kurį lemia lauko oro temperatūra, mėnesio dienų skaičius, namo energetinė kokybė, gyventojų komforto butuose norai. Poveikį šildymo sąskaitoms turi ir namo vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis, namo ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Kadangi namai skirtingi, tad šilumos suvartojimas kiekviename name skiriasi. Taigi, šildymo sąskaitų skirtumus konkrečiai kiekvienam namui kas mėnesį lemia šilumos suvartojimas.

AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, kas mėnesį yra perskaičiuojama pagal numatomą šilumos gamybą, kuro struktūrą bei įvertinant kuro kainas ir superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainą, kurią taip pat veikia kuro kainos. Biržoje vyraujančioms kuro kainoms mūsų bendrovė daryti įtakos negali, todėl per metus pabrangęs kuras, naudojamas šilumai gaminti, paveikė šilumos kainą.

– Ar išaugusiai šilumos kainai turėjo įtakos ,,Lifosos” veiklos sustabdymai?

– Taip, turėjo. AB „Panevėžio energija“, užtikrindama šilumos tiekimą Kėdainių miesto vartotojams, superkamą technologinės šilumos kiekį iš „Lifosos“ buvo priversta keisti brangesne šiluma, deginant gamtines dujas eksploatuojamoje Kėdainių katilinėje. Kadangi AB „Lifosa“ veikla vis dar išlieka apribota, o gamtinių dujų kainos išaugo kelis kartus, „Panevėžio energija“ ėmėsi priemonių ir Kėdainių katilinę pritaikė kūrenti dyzeliu, kuris daugiau nei du kartus pigesnis už gamtines dujas. Iš bendrovės „Lifosa“ technologinė šiluma buvo perkama daugiau nei dvidešimt metų, tai sudarė apie 15 proc. visos į tinklą (vartotojams) patiektos šilumos.

– Kaip skiriasi sąskaitos už šildymą renovuotų ir nerenovuotų namų gyventojams?

– Įvertinus šilumos kainą ir šilumos suvartojimą Kėdainių miesto renovuotuose daugiabučiuose namuose gyventojai už 50 m² (2-jų kambarių) ploto buto šildymą lapkričio mėnesį vidutiniškai mokės 33 eurus (0,66 Eur/m²), pernai lapkritį gyventojai mokėjo 19,50 euro (0,39 Eur/m²).

Nerenovuotuose, iki 1993 metų pastatytuose namuose, kurių šilumos punktai yra senos konstrukcijos su elevatoriniais mazgais, be automatinių temperatūros reguliavimo prietaisų, 50 kv. m buto šildymas lapkritį gyventojams vidutiniškai kainuos 61 eurą (1,22 Eur/kWh), praėjusių metų išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 35 eurus (0,70 Eur/kWh).

– Šilumą tiekiate ir kelioms Kėdainių rajono gyvenvietėms. Kiek moka kaimo vietovių gyventojai?

– Šilumos kaina visiems vartotojams taikoma vienoda, bet vartotojai moka už šilumą skirtingai, priklausomai nuo suvartoto šilumos kiekio pastate. Pavyzdžiui, Akademijos gyvenvietėje vidutinis mokestis už šildymą šių metų lapkritį yra 1,66 Eur/m², Josvainių – 1,04 Eur/m² (gyvenvietėje iš 9-ių daugiabučių – 8 renovuoti), Šlapaberžėje – 1,79 Eur/m², Tiskūnuose – 1,58 Eur/m², Gudžiūnuose – 2,35 Eur/m²., Pelėdnagiuose – 1,49 Eur/m². Rajono gyvenvietėse daugiabučiai namai prastesnio stovio, todėl juose sunaudojama daugiau šilumos.

– Kaip kėdainiečių gautos sąskaitos atrodo kitų ,,Panevėžio energijos” aptarnaujamų rajonų kontekste?

– Visų AB „Panevėžio energija“ rajonų, kuriuose tiekiame šilumą, daugiabučių namų gyventojų mokesčiai už patalpų šildymą yra panašūs. Vidutiniai mokesčiai už patalpų šildymą šiemet lapkričio mėn.: Panevėžio m. – 1,06 Eur/m², Rokiškio m. – 1,14 Eur/m², Kupiškio m. – 1,08 Eur/m2, Pasvalio m. – 1,09 Eur/m², Zarasų m. – 0,93 Eur/m² (ten daugiau nei pusė visų namų yra renovuota), Kėdainių m. – 1,13 Eur/m².

– Kiek kėdainiečių yra įsiskolinę už šilumos energiją, kokia bendra skolos suma?

– Šių metų gruodžio 1 d. duomenimis, Kėdainių rajone buvo 1 620 įsiskolinusių vartotojų, skola – 973 tūkst. eurų, kas sudaro 35% visos AB ,,Panevėžio energija‘‘ vartotojų (gyventojų) skolos.

– Ar planuojama branginti šilumos tiekimą nuo 2023 m.?

– Kokios bus šilumos kainos 2023 metų šildymo sezoną (šilumos kaina yra perskaičiuojama ir nustatoma kiekvieną mėnesį) sunku prognozuoti, nes šilumos kaina priklauso nuo gamtinių dujų, biokuro, mazuto, dyzelino, elektros, vandens kainų. Superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainą taip pat veikia kuro kainos.

– Ką patartumėte gyventojams, kas padėtų taupyti šilumos energiją?

– Gyventojai, siekdami sumažinti išlaidas už šildymą, turėtų pasirūpinti savo gyvenamojo būsto efektyvumu – namo renovacija. Kompleksiškai atnaujinus pastatą (apšiltinant jo lauko sienas ir stogą, pastato pamatus, pakeičiant langus, įstiklinant balkonus ir lodžijas bei automatizavus šilumos punktą), žymiai sumažėja šilumos suvartojimas, sukuriama sveikesnė ir patogesnė gyvenamoji aplinka, be to, tai padidina nekilnojamojo turto vertę.

Gyventojams patartume dalyvauti daugiabučių šilumos punktų modernizavimo programoje ir sprendimą priimti kuo skubiau. Pagal šį kvietimą gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pakeisti elevatorinį šilumos punktą į naują automatizuotą arba atnaujinti jau pasenusį anksčiau įrengtą automatizuotą šilumos punktą daugiabučiame name bei subalansuoti šildymo sistemą. 2022 m. liepą paskelbus kvietimą dalyvauti daugiabučių šilumos punktų (ir šildymo bei karšto vandentiekio sistemų) modernizavimo (mažosios renovacijos) programoje, gyventojams numatyta iki 80 proc. valstybės parama.

Taip pat valstybės parama skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Titulinė nuotrauka: Gyventojams už būsto šildymą tenka plačiai atverti pinigines. (mediakatalogas.lt nuotr.)