Vis daugiau laukinių paukščių dėl šiltėjančio klimato pasilieka žiemoti mūsų kraštuose. Nuo pat vėlyvo rudens Nevėžyje būriuojasi antys ir laukinės gulbės, kurias kone kasdien, o ypač dabar, spustelėjus šaltukui, kėdainiečiai skuba lesinti duona ar batonu. Tačiau manydami, kad darome gera laukiniams paukščiams, taip galime padaryti daugiau žalos.

Reikia tinkamo pašaro

Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius sako, kad žmonių noras globoti paukščius ne pirmus metus yra diskusijų objektas. „Iš vienos pusės smagu, kad žmonės eina, stebi, globoja laukinius paukščius, bet praktika rodo – jei norime pagloboti, turėtume tai daryti tinkamais pašarais. Tai būtų grūdai, skaldyti grūdai, įvairios kruopos. Perdirbtais produktais mes ne padedame, o kenkiame. Duonoje, batone yra mielių ir druskos, tai kenkia paukščių organizmui. Pasinaudodamas proga, noriu paprašyti – nedarykime, kad paukščiams būtų blogiau, manydami, kad jiems padėsime“, – kalbėjo laukinės gamtos žinovas.

Pasak L. Stanevičiaus, iš tikrųjų dabar paukščiams sąlygos prasimaitinti esančios geros. „Vandens paukščiui svarbiausias vanduo, jis pasimaitina augmenija ir bestuburiais gyvūnais. Papildomas šėrimas paukščiui nieko gero neduoda, geriau ateikime ir pasigrožėkime šiais vandens paukščiais“, – kviečia draugijos vadovas, pridurdamas, jog spustelėjus dideliems šalčiams, jeigu vanduo užšals, laukiniams paukščiams pagalbos reikės. Medžiotojų ir žvejų draugijai tokiu metu į pagalbą atskuba ugniagesiai, kurie užšalus upėse vandeniui išpjauna ledą.

„Iš vienos pusės smagu, kad žmonės eina, stebi, globoja laukinius paukščius, bet praktika rodo – jei norime pagloboti, turėtume tai daryti tinkamais pašarais“, – teigia L. Stanevičius. („Kėdainių mugės“ nuotr.)

Laikas kabinti lesyklėles

Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugija kviečia nepamiršti ir mažųjų žmonių bičiulių – paukštelių. „Geriau palesinkime paukščiukus, kurie skraido aplink balkonus, prie namų – jie jau prašo mūsų pagalbos, trupinėlių nuo mūsų stalo. Dabar pasnigo, sniegas labai drėgnas, kai jis užšals – susidarys kieta danga, mažieji paukšteliai neprisikas prie maisto. Vaikams ir jaunimui galime parodyti, kaip pagaminti lesyklėlę. Į ją reikia pilti įvairias kruopas, smulkius grūdus, galima ir nesūdytų lašinių odeles“, – pasakojo draugijos pirmininkas.

Plastiko pavojus – mirtinas

Biologė Vaida Batulevičienė, su šeima dažnai apsilankanti prie Nemuno Kaune, kur taip pat gausu žiemojančių gulbių bei ančių, taip pat sako, kad laukiniams paukščiams tiktų grūdai. „Pačiame batone plastiko nėra, bet jei žmonės nesusirenka maišelių, paukščiams išmėtyti maišeliai tolygu mirčiai, kaip ir visiems gyvūnams“, – apie pavojų, kurį sukelia paukščio bandomas lesti ar į organizmą patekęs plastikas, kalbėjo pašnekovė.

Ji taip pat sako, kad vis daugiau paukščių pasilieka žiemoti dėl šiltėjančio klimato. Tačiau prasimaitinti jiems sunku, nes vandens augalų mažėja. Būriuotis ir pasilikti žiemoti vandens paukščius skatina ir papildomas lesinimas. Ornitologai to nepalaikantys.

Apie tai kalbama ir Lietuvos ornitologų draugijos informacijoje: „Būtent maisto stygius yra vienas iš stimulų, skatinantis paukščius migruoti ieškant geresnių mitybos sąlygų. Taigi, jaukinamos ir lesinamos gulbės kiekvienais metais vis gausiau čia pasilieka žiemoti, o užklupus  didesniems šalčiams, kuomet mažėja atviro vandens plotai, o aplinkiniai telkiniai jau pilnai užšalę, paukščiai nebeturi galimybės perskristi kitur, kur dar yra natūralaus maisto. Taip paukščiai tampa priklausomi tik nuo žmogaus globos, nors natūraliai, jie galbūt būtų ramiai leidę žiemą žymiai palankesnėje aplinkoje.“

Ką daryti, radus negyvą paukštį?

Savo ruožtu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, jog radus negyvą laukinį vandens paukštį reikėtų informuoti VMVT, nemokamu tel. nr. 8 800 40 403, arba VMVT Kauno departamento Kėdainių  skyrių, tel. 8347 53804 arba 8347 54243. Nugaišęs paukštis bus saugiai paimtas ir išsiųstas į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą dėl paukščių gripo tyrimo.

(Rolano Valionio nuotr.)

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.