Search
Pradžia

Vėstant orams, individualių namų savininkai jau pradeda šildytis būstą, užkurdami krosnis, kietojo kuro katilus arba židinius, o ugniagesiai gelbėtojai jau ruošiasi būsimam darbymečiui, nes kaip rodo praktika, šaltuoju metų laiku padaugėja gaisrų. Praėjusio šildymo sezono metu (nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d.) dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimų ar eksploatavimo pažeidimų šalyje kilo net 1 054 gaisrai. Kuo šaltesnis šildymo sezonas, tuo intensyviau kūrenama, tačiau taisyklių ne visada laikomasi, o tai prišaukia nelaimę.

„Krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimai arba netinkamas jų eksploatavimas yra dažniausia gaisrų priežastis šaltuoju metų laiku, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Daugiau kaip pusė gaisrų dėl krosnių ir dūmtraukių – 58 proc. kyla kaimo vietovėse, nes čia didesnė dalis gyventojų šildosi kietuoju kuru.“

Dažnai žmonės apie šildymo įrenginius ima galvoti tik tada, kai gerokai atvėsta ir jau reikia pradėti šildytis, tačiau specialistai ragina iš anksto atidžiai apžiūrėti krosnis, židinius bei dūmtraukius.

„Prieš pradedant kūrenti būtina apžiūrėti, ar įrangoje nėra jokių matomų defektų, įtrūkimų, nesandarumų. Taip pat būtina išvalyti ne tik kietojo kuro katilą ar krosnį, bet ir visus dūmtakius bei dūmtraukį. Jeigu pastebimi defektai arba pradėjus kūrenti matomi nesandarumai, būtina nedelsiant juos remontuoti,“ – pataria A. Gudžiauskas.

Kokios pagrindinės taisyklės?

Norint išvengti gaisrų savo namuose, svarbu laikytis elementarių, tačiau labai svarbių saugumo taisyklių. Degius daiktus ir medžiagas galima laikyti ne arčiau kaip 1 m iki krosnies pakuros ir 0,5 m atstumu iki šildymo įrenginio. Taip išvengsite užsidegimo nuo įkaitusių šildymo įrenginių paviršiaus. Grindys prieš pakurą turėtų būti uždengtos nedegiomis medžiagomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys jų neuždegtų. Tam galima panaudoti skardos lakštą, keramines plyteles ar kitas nedegias medžiagas.

Kokį kurą geriau naudoti?

Kūrenimui geriau naudoti tik sausą kurą ir tik tokį, kokį rekomenduoja šildymo prietaiso gamintojas. Deginamos drėgnos malkos daug greičiau užteršia dūmtraukį dervomis. Taip pat negalima deginti atliekų, plastikų, gumos, sintetinių medžiagų. Įkuriant negalima naudoti degių skysčių (pavyzdžiui, benzino ar dyzelinio kuro), nes staigus liepsnos pliūpsnis gali apdeginti. Atkreipkite dėmesį ir į degių pastato konstrukcijų (stogo, perdangos, apdailos medžiagų) atstumą nuo dūmtraukio. Jis turėtų būti ne mažesnis kaip 25 cm.

Nerizikuokite savo turtu ar gyvybe

2021 metais Kėdainių rajone dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų kilo 43 gaisrai, vienas – dėl šildymo įrenginio gedimo. Gaisrai padarė ne vien materialinių nuostolių, bet ir pareikalavo žmogaus gyvybės – liepsnose žuvo garbaus amžiaus senolė, kito gaisro metu du žmonės buvo išgelbėti.

Šiemet kilo dar 20 gaisrų, kurių priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai. Tai byloja, kad rajono gyventojai nepakankamai gerai prižiūri šildymo įrenginius, nevalo kaminų, todėl užsidega suodžiai. Taip dažniausiai nutinka intensyviai kūrenant. Daugiau tokių įvykių pasitaiko vėjuotomis dienomis.

Ugniagesiai gelbėtojai taip pat pastebi, kad ne visi gyventojai turi įsirengę dūmų detektorius, o jie būtini, gali išgelbėti gyvybę.

„Kėdainių mugės“ bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus inf.