Šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei 2018 m. spalį. Tokias prognozes skelbia kuro, kuris naudojamas šilumos gamybai, kainų pokyčius įvertinę ekspertai. Kėdainius „šildančios“ bendrovės „Panevėžio energija“ atstovė tikina, jog pokyčiai bus, tačiau galutinė kaina visgi priklauso nuo daugiabučio energetinio efektyvumo. Tai yra, kiek energijos sunaudojama jo šildymui.
Šildymo kainos mažėja pingant biokurui
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimo kainas, skelbia džiugias prognozes.
Energetikos reguliavimo tarybos skaičiavimais, būtent Panevėžio gyventojai, o taip pat ir kėdainiečiai, už šildymą 2019 m. spalio mėnesį mokės ženkliai daugiau nei kitų penkių didžiųjų šalies miestų gyventojai.
Prognozuojama, jog vidutinė 2019 m. spalio mėn. centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sieks 4,29 ct/kWh, 2018 m. spalio mėn. – 4,94 ct/kWh. Tad žadamas 13 proc. šildymo kainų mažėjimas.
Šias tendencijas lemia ženkliai sumažėjusi biokuro, kuris naudojamas daugelyje atnaujintų katilinių, kaina. Pavyzdžiui, Kėdainiuose didžioji dalis šilumos pagaminama naudojant biokurą, tačiau ar tuo galime džiaugtis?
Mokėsime tiek pat, kiek ir panevėžiečiai
Centralizuotai šilumą Kėdainiams tiekia bendrovė „Panevėžio energija“. Ji aptarnauja ne tik Panevėžio miestą, bet ir kitus kaimyninius regionus: Kupiškį, Zarasus, Pasvalį bei Rokiškį.
Nors Kėdainių šildymui naudojamas ne tik biokuras, bet ir sąlyginai pigi, bendrovės „Lifosa“ tiekiama perteklinė energija, tačiau galutinei šildymo kainai tai įtakos neturi.
Visi „Panevėžio energijos“ aptarnaujami regionai moka vienodą kainą už šildymą. Taigi, kėdainiečiams šildymas kainuoja tiek pat, kiek ir Panevėžio, Rokiškio ar Pasvalio gyventojams.
Tarp didmiesčių – kaina didžiausia, šalies mastu – vidutinė
Energetikos reguliavimo tarybos skaičiavimais, būtent Panevėžio gyventojai, o taip pat ir kėdainiečiai, už šildymą 2019 m. spalio mėnesį mokės ženkliai daugiau nei kitų penkių didžiųjų šalies miestų gyventojai.
Prognozuojama, kad spalio mėn. mažiausiai už šilumos kWh mokės Utenos vartotojai (3,80 ct/kWh su PVM), daugiausiai – Biržų (8,84 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.
„Pažvelgus į šias prognozes, galima sakyti, jog Panevėžys už šildymą moka daugiausiai. Tačiau šie skaičiai paremti palyginus su šilumos kainomis kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Vertinant visos šalies savivaldybių kontekste, mūsų tiekiamos šilumos kaina yra per vidurį“, – „Kėdainių mugei“ sakė bendrovės „Panevėžio energija“ atstovė Daiva Paulauskienė.
Galutinę kainą lemia pastato būklė
Anot „Panevėžio energijos“ atstovės, pateikiami skaičiai apibrėžia tik vienos kilovatvalandės, kuri sunaudojama būstui šildyti, kainą.
Tai lyg ir bazinis dydis, kuris kinta kas mėnesį, priklausomai nuo įvairių faktorių – dujų kainos, biokuro kainų biržoje ir nepriklausomų šilumos tiekėjų nustatytų įkainių.
„Galima drąsiai prognozuoti, jog spalio mėnesį šildymas tikrai kainuos pigiau. Tačiau apie tolimesnę ateitį kalbėti kiek sudėtinga, nes sunku įvertinti, kaip svyruos kuro kainos“, – sakė D. Paulauskienė.
Ji tikino, jog galutinė kaina, kurią vartotojas sumoka šilumos tiekėjui, ženkliai priklauso nuo namo būklės. Jeigu pastatas pastatytas itin seniai, nėra tinkamai užsandarintas ar renovuotas, natūralu, kad jame esančių butų šildymui bus sunaudojama žymiai daugiau energijos nei naujos statybos ar kapitaliai atnaujintame pastate.
