Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet pirtyse kilo 98 gaisrai. Vien praėjusį savaitgalį bei Vėlinių ir Visų šventųjų dienomis degė 6 pirtys, praneša departamentas.

Ugniagesiai gelbėtojai pirčių gesinti skubėjo Kretingoje, Vilniuje, Kaune, Ukmergėje, Veiveriuose (Prienų raj.) ir Krijobalių kaime (Kalvarijos sav.). Viename iš šių gaisrų, kilusių spalio 29 d. Kretingoje, nukentėjo moteris.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Jonas Jočys prieš kūrenimo sezoną pataria išvalyti dūmtraukį, įvertinti, ar krosnis ir jos pakuros durelės sandarios, ar ant medinių konstrukcijų nėra perkaitimo požymių.

Dažniausiai pirčių gaisrai kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ir jų gedimų, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų.

„Bene pavojingiausi yra kartu su kitomis patalpomis įrengtų pirčių gaisrai. Todėl pravartu prieš pasirenkant laisvalaikio praleidimui siūlomus nakvynės ar pirties pastatus, įsitikinti, ar jie yra saugūs gaisrinės saugos atžvilgiu – ar juose užtikrinti evakuaciniai išėjimai, ar nakvynės patalpose įrengta gaisrinė signalizacija arba autonominiai dūmų jutikliai“, – pranešime žiniasklaidai pataria J. Jočys.

Jis akcentuoja dvi pagrindines gaisrų pirtyse priežastis. Viena – pirtis neteisingai įrengta, kita – nesaugiai eksploatuojama. Jo teigimu, kartais netinkami panaudoti statybiniai mišiniai ir kitos medžiagos, veikiamos aukštos temperatūros, sutrupa „apnuogindamos“ degią konstrukciją.

„Kita dažnokai pasitaikanti gaisro priežastis – kai įrenginėjant pirties krosnis, paliekami „karščio tiltai“, t. y. konstrukcijos, skirtos degių medžiagų apsaugai, prisukamos metaliniais varžtais (medsraigčiais). Metaliniai tvirtinimo elementai, veikiami krosnies temperatūros, taip įkaista, kad uždega medinę konstrukciją, į kurią jie būna įsukti“, – rašoma pranešime.

Gaisras gali įsiplieksti ir tada, kai krosnis ar dūmtraukis įrengiami per arti statinio degių konstrukcijų, kurios vėliau, veikiamos aukštos temperatūros, užsiliepsnoja.

Gaisrų priežastimi pirtyse, ypač seniau statytose, būna eksploatacijos eigoje sandarumo netekę dūmtraukiai ir krosnys, ant degių grindų prie pakuros neįrengtos arba įrengtos nepakankamo dydžio nedegios apsaugos.

Pavojų pirtyse kelia ir smalkės. „Jei pirties krosnies pakura įrengta iš bendrojo naudojimo pirties patalpų (priepirčio, salės ir pan.), jose gali susikaupti žmogaus gyvybei pavojingos smalkės, – atkreipia dėmesį J. Jočys. – Kadangi pirtinimosi laikas kartais užtrunka, bandant ilgiau išlaikyti aukštesnę temperatūrą, pirties krosnis kūrenama toliau,  dažnai darinėjamos pakuros durelės, reguliuojamas dūmtraukio skląstis… O tada smalkės, kurios yra bekvapės,  gali pasklisti patalpoje, apnuodydamos jose esančius. Todėl pirtinimosi metu nederėtų kūrenti krosnies, o prieš einant į kaitinimosi patalpą, ją patartina trumpai pravėdinti“.

Pranešime specialistas atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų faktą, aktualų senovinių pirtelių savininkams. Anksčiau tarp krosnies ir medinės sienos apsaugai nuo perkaitimo buvo įrenginėjami smėlio užpildai. Eksploatuojant, tiek sienai, tiek krosniai praradus sandarumą, smėlis išbyra ir degi statinio siena tampa nesaugi. Apie gresiantį kaitinimosi patalpos medinės apdailos užsidegimo pavojų gali įspėti patamsėjusios ir išretėjusios apdailos lentelės.

Kaip ir kituose statiniuose, pirties pastate turėtų būti ugnies gesintuvas, o apie klastingų ir mirtinų smalkių atsiradimą patalpoje gali informuoti autonominis smalkių jutiklis.

Kad pirtyje žmonės neapdegtų, plautai neturi būti įrengiami per arti krosnelės.

„Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti“, – pažymima pranešime žiniaskladai.

ELTA inf.