Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai sukaupė ir grąžino rekordiškai daug gėrimų užstato pakuočių – per 672 mln. vienetų. Kėdainių rajono gyventojai irgi labai prisidėjo prie švaresnės aplinkos ir gamtinių resursų tausojimo – į taromatus pridavė beveik 11,5 mln. pakuočių.

Lietuvoje užstato sistemą prižiūrinčios ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, pernai šalyje daugiausia grąžinta tuščių PET plastiko pakuočių – net 345,4 mln. Taip pat gyventojai grąžino 281,7 mln. aliuminio ir 563 tūkst. plieno skardinių, 44,3 mln. stiklo butelių. Bendras grąžintų užstato pakuočių skaičius pernai buvo 16,6 mln. (arba 2,5 proc.) didesnis negu 2021 metais. Tai yra naujas šalies rekordas.

Veikia jau 7-erius metus

Užstato sistema Lietuvoje veikia jau septynerius metus. Kiekvienas perkantis alų, sidrą, limonadą, girą, mineralinį vandenį ar kitus gėrimus PET plastiko, stiklo pakuotėje ar skardinėje, paženklintoje „D“ ženklu, kaskart sumoka po 10 centų, kuriuos atgauna atnešęs pakuotę į taromatą. Išduotą čekį parduotuvėse galima išsigryninti arba panaudoti atsiskaitant už prekes. Tokiu būdu yra surenkama daugiau nei 92 proc. į rinką per metus išleistų pakuočių, tai reiškia, kad jos nenugula kur nors gamtoje ir neužteršia aplinkos keliems šimtams metų, be to, yra tausojami resursai. Gamybai iš antrinių žaliavų sunaudojama kur kas mažiau išteklių, mažesnės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Pernai kėdainiečiai į taromatus pridavė beveik 11,5 mln. pakuočių.

Ši sistema padeda visuomenei judėti žiedinės ekonomikos ir tvarumo link. Statistika rodo, kad iš viso per 7 metus nuo užstato sistemos starto šalyje grąžinta per 4 mlrd. pakuočių. Lietuvos žmonės atgavo apie 400 mln. eurų.

Kėdainiečiai aktyviai dalyvauja užstato sistemoje

„Pirmieji taromatai (pradžioje jų buvo 9) Kėdainių rajone buvo pastatyti 2016 metais.

Šiuo metu Kėdainiuose bei Kėdainių rajone yra 17 parduotuvių, kuriose tara yra surenkama taromatu (visuose didžiuosiuose prekybos centruose mieste, taip pat Pelėdnagiuose ir Dotnuvoje įrengti presuojantys, o Akademijoje, Krakėse, Gudžiūnuose, Josvainiuose ir Pagiriuose – nepresuojantys taromatai) ir 36 parduotuvės, kuriose tara surenkama rankiniu būdu.

2022 metais Kėdainių mieste ir rajone buvo surinkta beveik 11,5 mln. vnt. pakuočių. Kasmet pakuočių surinkimo kiekis kyla 4–6%“, – informavo USAD atstovai.

Paskaičiuota, kad Kėdainių rajono gyventojai į taromatus kiekvieną dieną atneša apie 31 000 užstato sistemoje užregistruotų pakuočių. Per metus susidaro daugiau nei 11 mln. Vertinant Lietuvos mastu, aišku, Kėdainiai negali prilygti didmiesčių skaičiams (Vilniuje per metus surinkta daugiau kaip 145 mln., Kaune – 83 mln., Klaipėdoje – 41,5 mln. pakuočių), tačiau palyginti su mažesniais miestais atrodome tikrai gerai. Pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybėje grąžinta beveik 10 mln. pakuočių, Palangos miesto savivaldybėje – beveik 8 mln., Trakų rajone – 6,3 mln., Druskininkuose – 5,8 mln.

Kraštietis Audrius teigia, kad Norvegijoje taromatai veikia sklandžiau nei Lietuvoje.

Atsiradus taromatams sumažėjo aplinkos tarša

„Kai tik atsirado taromatai, nuo tada ir naudojuosi. Iš pradžių, gal kokį pusmetį buvo nelabai jauku tuos butelius atnešti, atrodė, kad kažkur juos surinkinėji. Turbūt ir kitiems panašus jausmas buvo, bet po to visi apsipratome. Juk, pirkdamas prekę, už tarą sumoki 10 centų užstatą, tai kam tas pakuotes išmesti?

Aplinka tikrai pastebimai švaresnė tapo. Anksčiau, būdavo, eini per parkelį, mėtosi buteliai ir nuo alaus, ir nuo limonado, o dabar, taip nebėra, kur ne kur numestą pamatysi.

Naudotis taromatu nesudėtinga, tik ne visas pakuotes priima, tarkim, iš Lenkijos atsivežtų skardinių nepriduosi. Pasitaiko, kad taromatai stringa arba valymo valandos būna, tada palauki arba kitą kartą atvažiuoji. Dviejų–trijų butelių nevežu, laukiu, kol daugiau prisikaups, kai jau nebegalima per juos pereiti, tada vežu į taromatą“, – nešinas dviem dideliais maišais plastiko pakuočių teigė Vytautas.

„Taromatu tikrai naudojuosi. Su šia užstato sistema prieš daug metų susipažinau Norvegijoje. Jei reikėtų palyginti su Lietuva, pakuotės ir čia, ir ten priimamos panašios, bet Norvegijoje taromatai gal yra modernesni, greičiau viskas vyksta, tik sumeti ir pasiimi čekį, o čia, būna, stringa, greitai užsipildo, laiko daugiau sugaišti. Jei pakuotės būna apsilanksčiusios, tokių nepriima.

Nuo šių metų vasario 21 d. taromatuose nebus priimamos UAB „Kopra“ pakuotės. Jei gyventojai turi sukaupę šio gamintojo pakuočių, turi suskubti jas priduoti iki nurodytos datos. Jei situacija pasikeistų, informacija bus pateikta taromatuose.

Manau, kad ši sistema nebloga, aplinka tapo švaresnė, pakampėm pakuočių jau niekas nebemėto, o jei kas ir numeta, tai kiti tuoj surenka, visgi pinigai.

Būtų dar geriau, jei priimamų pakuočių spektras būtų didesnis, pvz., galėtų šampano butelius priimti, ir taip, ką galima perdirbti, tegul tą ir priima. Kuo mažiau mėtysis, tuo geriau bus ir mums, ir aplinkai“, – teigė prie taromato sutiktas Audrius.

„Atėjau ir žiūriu, kad taromatas neveikia, valo ten jį ar ką, sakė, porą valandų nedirbs. Man pirmą kartą taip pasitaikė. Atvažiuosiu vėliau, o gal kitur nuvažiuosiu.

Į taromatą užsuku pagal poreikį, kas savaitę ar kas dvi. Būna, kad kai kurių pakuočių nenuskaito aparatas, tada įmeti butelį į čia pat stovinčią šiukšliadėžę, žiūrėk, koks „bedarbis“ paima, pabando vėl priduoti, ir pasiseka. Kol kas neteko susidurti su asmenimis, kurie kaulytų butelių ar prašytų atiduoti čekį. Beje, su tais čekiais, tai būna, kad pasidedi kažkur, pamiršti, jie išblunka ir tada jau nepanaudoji. Tokia jau ta sena galva“, – šypsosi Andrejus.

Kai kas taromatus ignoruoja

Pakalbinus keliolika kraštiečių tik dvi moterys prisipažino taromatu visiškai nesinaudojančios.

„Mūsų šeima neperka nei alaus, nei mineralinio, nei giros, tad ir į taromatą nėra ką nešti. Galėtume nebent pieno pakuotes priduoti, bet jų nepriima“, – teigė gūdžiūniškė.

„Prieš keletą metų teko nueiti į taromatą – vaizdus ir kvapus, tiksliau, smarvę, iki šiol prisimenu. Tąsyk, tik pravėrus duris, tvokstelėjo toks surūgusio alaus ir šlapimo dvokas, kad nė nesinorėjo užeiti vidun, ant grindų matėsi neaiški balutė, o lauke prie taromato būriavosi neaiškūs tipai, tad daugiau kojos ten nekeliu. Pakuotes atiduodu kaimynui, šis mielai paima. Aišku, dėl to kas mėnesį prarandu po kelis eurus, bet nors nereikia to siaubo kaskart patirti“, – apie nemalonią patirtį taromate pasakojo Angelė.

Norėtų platesnio spektro depozito

„Galėtų taromatai priimti daugiau pakuočių, pavyzdžiui, butelių nuo pieno. Juk žmonės tiek jo nuperka, o plastikines talpas dabar turi mesti į plastiko atliekoms skirtus konteinerius, į kuriuos primetama ir visokių šiukšlių, tad kažkam vėl reikia viską perrūšiuoti arba užsiteršia tas plastikas ir tampa nebetinkamas perdirbti. Jei priimtų taromatai, tas plastikas nenukeliautų į šiukšlynus, bet kaip antrinė žaliava būtų perdirbta ir vėl panaudojama“, – samprotavo Valė.

Nors laikui bėgant vis pasigirsta diskusijų, gal vertėtų į taromatus priimti įvairesnių pakuočių, sprendimų iki šiol nėra. Pasak USAD atstovų, šiuo metu pakuočių spektro plėsti nėra numatoma. Tačiau Kėdainių rajone ketinama išplėsti taromatų tinklą. Dviejose parduotuvėse (kokiose, USAD nenurodė – aut. past.), kur tara surenkama rankiniu būdu, planuojama pastatyti taromatus.

Dėl ko tara gali būti nepriimta?

Retkarčiais pasitaiko atvejų, kai žmonės sutrinka negalėdami grąžinti butelių ir skardinių, o tai esą nutinka dėl paprasčiausių priežasčių:

– pakuotės brūkšninis kodas yra nusitrynęs, paveiktas drėgmės;

– pakuotė yra suglamžyta, suspausta ar kitaip deformuota;

– pakuotė ne visiškai ištuštinta, yra gėrimo likučių;

– dėl techninių kliūčių taromate;

– gamintojas yra pakeitęs pakuotės formą, bet ji dar nėra užregistruota užstato sistemos pakuočių registre;

– pakuotė yra neregistruota vienkartinių pakuočių užstato sistemoje.

Todėl patariama pirmiausia įsitikinti, kad į taromatą grąžinamos pakuotės yra tuščios, pažymėtos užstato ženklu „D“, išlaikiusios originalią formą ir turi brūkšninį kodą (etiketės nėra nusitrynusios).

L. Pranckevičiūtės nuotraukos