„Žmogui reikia žmogaus“. Šie žodžiai ne kartą nuskambėjo antradienį, liepos 13-ąją, draugystės pokalbių ir emocinės pagalbos linijos vyresnio amžiaus žmonėms „Sidabrinė linija“ surengtame edukaciniame renginyje-vakaronėje Pelėdnagiuose.
„Sidabrinės linijos“ komanda kartu su Senojo Kėdainių Trečiojo amžiaus universitetu sukvietė kėdainiškius pakalbėti apie gydančius pokalbius, bendravimą ir savanorystę.
Prasminga veikla
Kėdainių kultūros centro Pelėdnagių skyriuje apsilankiusi „Sidabrinės linijos“ komanda pristatė penkerių metų sukaktį mininčios linijos veiklą ir plėtrą, tyrimo apie bendravimo poveikį senjorų savijautai rezultatus, savo patirtimi dalijosi linijos savanorės kėdainietės. Skambėjo prasmingos eilės ir Tėvo Stanislovo žodžiai, įprasminantys bene tą patį leitmotyvą: žmogui reikia žmogaus, nes tai įprasmina mūsų buvimą šiame pasaulyje.
Visoje Lietuvoje veikiančią pokalbių telefonu ir emocinės paramos liniją nuo 2016 m. vysto M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas. Šis susitikimas – viena iš projekto „Sidabrinė linija“ Kėdainiuose: pagalba senjorų, neįgaliųjų ir pabėgėlių integracijai į visuomenės gyvenimą“ veiklų. Projektas yra bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir prisideda prie Kėdainių miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos įgyvendinimo. Tad renginyje Pelėdnagiuose dalyvavo patikimi ir atsakingi projekto partneriai – Senojo Kėdainių trečiojo amžiaus universiteto (TAU) vadovė Gražina Jedemskienė ir TAU studentai.
Taip pat – Kėdainiuose gyvenanti pabėgėlių iš Sirijos Mohammado ir Rachmos šeima. Mohammadas Almogdadas – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas. Pasak jo žmonos Rachmos, „Sidabrinės linijos“ veikla esanti ypač prasminga, o bendraudama su sutiktais lietuviais ji įsitikinusi, kad tai – mieli ir šilti žmonės.
Nori jaustis reikalingi
„Labai džiugu, kad jau ne pirmą kartą mums tokią malonią šventę suorganizuoja „Sidabrinė linija“. Su „Sidabrine linija“ sudarėme sutartį 2019 m. lapkričio mėnesį ir nuo to laiko bendraujame. Esame dėkingi projektų vadovei Giletai Kėrienei ir visai komandai už pagalbą ir bendradarbiavimą. …Mes esame senjorai. Kai išeiname į pensiją, kai pasibaigia nuolatinė darbinė veikla, kuriai mes praktiškai atiduodame visą savo gyvenimą, laisvalaikį, netgi atimame laiką nuo šeimos, kyla klausimas – ką dabar daryti? Sunku net įsivaizduoti. Atsiranda pasimetimo, nereikalingumo jausmas. O kiekvienas žmogus, kur jis bebūtų, kokio amžiaus bebūtų, nori būti išgirstas, suprastas, mylimas ir reikalingas. Šie keturi žodžiai yra esmingiausi visiems. Mes, senjorai, labiausiai galime dirbti socialinį darbą, ką mes ir darome. Mes padedame kitiems smagiau gyventi. Tarp mūsų yra senjorų, kurie savanoriauja „Sidabrinėje linijoje“ ir palaiko ryšį su vienišais senjorais“, – sakė Kėdainių Senojo TAU rektorė G. Jedemskienė, išvardindama net 17 „Sidabrinės linijos” savanorių iš Kėdainių.
Pokalbiai gydo
Tuo renginyje pasidžiaugė „Sidabrinės linijos“ psichologė Živilė Kaniavienė, pabrėžusi, kad bendravimas – neišvengiama sąlyga, kad būtum išgirstas, suprastas, mylimas ir reikalingas. Pranešime „Gydantys pokalbiai: „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimo apie bendravimo poveikį senjorų psichologinei ir fizinei savijautai pristatymas“ ji pristatė naujausią išsamų tyrimą, kuris buvo atliktas šių metų pavasarį. „Mes norime geriau suprasti savo pašnekovus, kuo jie gyvena, su kokiomis problemomis susiduria. Kitas tikslas – sužinoti, kaip bendravimas „Sidabrinėje linijoje“ keičia jų savijautą? Taip pat išsikėlėme tikslą suprasti, kokie žmonės dažniau kreipiasi mūsų pagalbos“, – tyrimo tikslus įvardino psichologė Ž. Kaniavienė.
Kaip paaiškėjo, į „Sidabrinę liniją“ dažniausiai skambina moterys. „Didžioji dalis mūsų pašnekovų yra moterys – 85 proc. Gal moterų vienišumo jausmas yra didesnis, bet moterys yra labiau linkusios pripažinti savo jausmus ir pagalbos poreikį. Norėtumėm, kad ir vyrai tai pripažintų ir kreiptųsi“, – sakė psichologė.
Didelė dalis pašnekovų – našlės ir našliai. Taip pat žmonės, gyvenantys po vieną. „Trys iš keturių mūsų pašnekovų gyvena vieni. Kalbant apie amžių, 8 iš 10 skambinančiųjų yra vyresni negu 80 metų“, – tyrimo duomenis pateikė pranešėja.
Vienišumas – daugelio patiriamas
Taip pat buvo tiriama senjorų fizinė ir emocinė sveikata, patiriami sunkumai. Tyrimas atskleidė, jog kasdienio gyvenimo ribotumų patiria 62 proc. respondentų, trapumo požymių – kaulų lūžių rizikos, galvos svaigulio, baimės nukristi – turi 70 proc. „Taip pat tyrėme vienišumą, depresyvumą, psichologinę gerovę. Rezultatai parodė, kad į klausimą, kaip dažnai jaučiasi vieniši, 39 proc. „Sidabrinės linijos“ klientų atsakė, kad dažnai. Kalbant apie vienišumą, jis didesnis negu vidutinio Lietuvos senjoro beveik 4 kartus. Tai nestebina, nes mūsų paslauga ir yra skirta tiems žmonėms, kurie jaučiasi vieniši ir turi drąsos ir ryžto kažką keisti, kreiptis ir bendrauti“, – sakė psichologė.
Didžioji dalis linijos pašnekovų gyvena po vieną, penktadalis – su kitais žmonėmis. „Gyvenimas po vieną jau savaime yra rizikos veiksnys, nes žmogus turi mažiau galimybių bendrauti. Tačiau mūsų tyrimas parodė, kad gyvenantys ne po vieną jaučia dar didesnį vienišumą. Tai rodo, kad jeigu žmogus gyvena ne vienas, tai dar nereiškia, kad jam viskas gerai. Jis vienišas ir jaučia dar didesnį poreikį bendrauti“, – atkreipė dėmesį Ž. Kaniavienė.
Bendravimas yra pagalba
Tyrimas parodė, kad pokalbiai iš tiesų gydo. Bendravimas „Sidabrinėje linijoje“ labiausiai pagerino pašnekovų nuotaiką, jie susirado naujų draugų, nebesijaučia tokie vieniši kaip anksčiau. Ilgiausiai – daugiau kaip trejus metus – bendraujantys „Sidabrinės linijos“ pašnekovai savo savijautą įvertino geriausiai. „Sidabrinė linija“ pasiekia žmones, susiduriančius su emocinės ir fizinės sveikatos problemomis ir gali jiems padėti per gyvybiškai svarbų bendravimo poreikio patenkinimą.
„Nepaisant gerokai prastesnės savijautos, „Sidabrinės linijos“ pašnekovai savo sveikatą ir psichloginę gerovę vertina geriau nei vidutinis Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojas, – sakė pranešėja. – Blogiausios fizinės ir emocinės sveikatos pašnekovai turi didžiausią bendravimo poreikį, kurį atliepia „Sidabrinė linija“ – šių pašnekovų bendravimas linijoje intensyviausias.“
Tikslas – pasiekti vienišus
Pokalbį apie „Sidabrinę liniją“ pratęsė savanoriškos veiklos koordinatorė Ieva Čerbulėnienė, priminusi nemokamą linijos numerį 8 800 800 20. „Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena žmogus, kuriam reikia šios paramos, perduokite. Tai mūsų skambučių centro, kuris dabar budi ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, numeris, – pristatė I. Čerbulėnienė. – Mūsų tikslas – pasiekti tuos vyresnio amžiaus žmones, kurie jaučiasi vieniši. Tačiau mums skambina ir energijos kupini, energingi senjorai, kurie nori dar su kažkuo susipažinti, plėsti ryšius. Greta bendravimo paslaugos mes teikiame ir emocinę paramą. Mūsų skambučių centro konsultantai yra pasiruošę tą pagalbą suteikti, nuraminti, paguosti. Greta to, pradėjome teikti dar vieną paslaugą – informacinę. Kartu ieškome atsakymų, padedame rasti net santechniko ar poliklinikos numerį. Nepaliekame likimo valiai.“
„Sidabrinė linija“ pradėjo savo veiklą 2016 metais. Pokalbiai galimi ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų kalbomis. „Savanoriauja virš 600 savanorių, kurie yra nuo 18 iki 87 metų, jų gyvenimiškos patirtys yra be galo įvairios. Dalis jų keliauja po pasaulį, dalis gyvena šiuo metu kitose šalyse ir taip bando išlaikyti ryšį su Lietuva. Todėl galėjome surasti tinkamų pašnekovų senjorams ir pokalbiai vyko net esperanto, vokiečių kalbomis!” – pasakojo savanoriškos veiklos koordinatorė.
Temų, kuriomis bendrauja pašnekovai, ratas esantis abai platus. „Nuo gėlių auginimo iki filosofijos, kelionių. Yra, kas drauge meldžiasi, kiti žmonės tiesiog prisiminimais dalijasi, kažkas net šachmatais žaidžia“, – šypsojosi Ieva.
Kaip veikia „Sidabrinė linija“?
Registruotis į „Sidabrinę liniją“ gali patys senoliai, arba tai padaryti jiems gali padėti artimieji, draugai ir kaimynai, juos prižiūrintys socialiniai darbuotojai, slaugytojai, savanoriai ar kiti geros valios žmonės.
Po registracijos su jumis susisieks „Sidabrinės linijos“ atstovas, kuris dar kartą įdėmiai jus išklausys, suteiks informaciją ir pagalbą, prireikus užregistruos nemokamai psichologo ar dvasinei konsultacijai, o mėgstantiems ir norintiems bendrauti pasiūlys parinkti „telefoninį draugą“ – pašnekovą nuolatiniam bendravimui „Sidabrinėje linijoje“.
Parinkus pašnekovą, jums abiem dar kartą paskambins „Sidabrinės linijos“ atstovas, papasakos vienam apie kitą, suderins konkretų abiem tinkantį pokalbių laiką. Sutartą dieną ir valandą Jūs sulauksite skambučio iš „Sidabrinės linijos“. Atsiliepę ir išklausę automatinį pranešimą, būsite sujungti su pašnekovu ir jau galėsite kalbėtis tarpusavyje.
Jei ilgainiui paaiškėja, kad bendravimas su vienu ar kitu pašnekovu jums neteikia malonumo, nes nėra „chemijos“, jums rūpintys dalykai nedomina jūsų pašnekovo ar tiesiog jau išsėmėte pokalbių temas, pokalbių draugą galima pakeisti. Beje, „Sidabrinė linija“ – tai draugystė ir bendravimas telefonu, bet ne pažinčių tarnyba.
Skatina žengti pirmą žingsnį
Kėdainiuose šiuo metu „Sidabrinėje linijoje“ yra registruoti 65 pašnekovai. „Nuo projekto pradžios šis skaičius padidėjęs 40 procentų. Dalinkimės žinia ir toliau, – kvietė I. Čerbulėnienė. – Visoje Lietuvoje turime virš 4 000 žmonių, kurie mums skambina. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 600 tūkst. žmonių, kuriems virš 60 metų amžiaus. Tad mūsų pašnekovų nėra toks didelis skaičius, bet mes juo labai didžiuojamės, nes žinome tų žmonių istorijas ir tai, ką jiems reiškia šie skambučiai ir pokalbiai, ką reiškia žengti pirmąjį žingsnį. Žinome, kad nedrąsu, todėl labai skatiname paskambinti mums.“
Savanoriškos veiklos koordinatorė taip pat kviečia prie „Sidabrinės linijos“ prisijungti savanorius. Nesvarbu, kiek jums metų, ką veikiate, ką dirbate – jeigu jaučiate, kad turite laiko ir noro padėti kitam, kuriam šiuo metu yra sunku, esate laukiami savanoriai. Šioje veikloje nereikia būti specialistu, tereikia būti savimi ir kurti atvirą, nuoširdų santykį su kitu žmogumi, kurio balsą išgirstate ragelyje. Ilgainiui tas balsas pasidaro labai savas…
Savanorių patirtys
Susitikimą papildė Senojo Kėdainių Trečiojo amžiaus universiteto auklėtinių asmeninės savanorystės istorijos ir patirtys, kuriomis dalijosi savanorės Danguolė Lukošienė, Elena Petkevičienė, Kristina Župerkienė.
„Esu viena, bet ne vieniša. Turiu daug veiklos, bendravimo, tačiau ne tam, kad norėčiau save paguosti, bet tam, kad padaryčiau kažkam gera – sakė E. Petkevičienė, nuotaikingai papasakojusi apie savo savanorystę „Sidabrinėje linijoje“. – Turėjau pašnekovę, kuri mane „metė“ dėl mano politinių pažiūrų. Kita moteris labai mėgo poeziją ir galvojo, kad ji mane guos ir švies poezijos posmais. Pasirodo, susidūrėme mes abi, mėgstančios poeziją, tad supratusios, kad viena kitai negalime nieko naujo duoti, paskaitėme viena kitai eilių ir gražiai išsiskyrėme. Dabar turiu pašnekovą vyruką, vilnietį, tai žmogus, kuris atsakingai ruošiasi pašnekesiui. Kalbamės, kas dedasi pasaulyje, apie koronavirusą, kaip žmonės skiepijasi, ką mūsų valstybės vadovai veikia. Turiu ruoštis pašnekesiui ir aš, kartais kalbuosi net prie kompiuterio, kad galėčiau surasti pašnekovui reikalingą informaciją. Labai žingeidus žmogus. Kartais mūsų pokalbis užsitęsia iki pusantros valandos. Negaila laiko, jeigu pasijunti naudingas kitam žmogui. Žmogui reikia žmogaus, labai teisingas „Sidabrinės linijos“ šūkis. Iš tikrųjų, po vieną mes niekas. Parama reikalinga visiems.“
Palaiko gražią misiją
„Džiaugiuosi, kad vykdote labai gražią misiją. Mūsų tikslas, kad visi mūsų senjorai būtų saugūs. Daug jų vaikų gyvena užsienyje, išvykę, todėl ypač svarbu, kad jie nesijaustų vieniši. Senjorų lankymas – mūsų darbo dalis, nuvykę pas juos, o ypač po karantino, matome, kad senjorai išsiilgę bendravimo ir dėmesio. Mes mielai nešime žinią senjorams apie „Sidabrinę liniją“, – renginio metu kalbėjo Kėdainių rajono policijos komisariato vyriausioji tyrėja – bendruomenės pareigūnė Aušra Mickevičienė.
Susirinkusieji išklausė bendruomenės pareigūnės A. Mickevičienės pateiktą aktualią Kėdainių rajono policijos informaciją senjorams, susipažino su Pelėdnagių bendruomenės veikla, kalbėjosi apie senėjimą ir bičiulystę. Renginį vainikavo liaudiškos muzikos ansamblio „Ašarėna“ koncertas.
