Kasmet balandžio 7 d. minima Pasaulinė sveikatos diena primena, kad rūpinimasis sveikata prasideda ne nuo diagnozuotos ligos gydymo, o nuo savalaikio dėmesio savo savijautai ir prevencijos.
Vis dėlto Lietuvoje vis dar dažnai susiduriama su situacija, kai į specialistus kreipiamasi per vėlai – tam įtakos turi ne tik gyventojų įpročiai, bet ir ribotas paslaugų prieinamumas.
Praėjusių metų pabaigoje atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad vienam iš keturių gyventojų (23 proc.) vizito pas gydytoją specialistą tenka laukti apie mėnesį, dar 43 proc. respondentų – du ar daugiau mėnesių. Tai lemia, kad gerokai daugiau nei pusė gyventojų (63 proc.) yra nepatenkinti galimybėmis laiku patekti pas gydytojus.
„Matome, kad žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata, tačiau realybėje sprendimas kreiptis į gydytoją neretai atidedamas.
Dažnai minimos šios dvi priežastys – ilgas laukimo laikas ir sudėtingas patekimas pas reikiamą specialistą“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Paslaugų prieinamumo netolygumai – vis dar realybė
Pasak A. Zinevičiaus, naujausioje EBPO „State of Health in the EU: Lithuania 2025“ ataskaitoje pažymima, kad nors sveikatos rodikliai Lietuvoje po pandemijos palaipsniui gerėja, visgi išlieka reikšmingi paslaugų prieinamumo ir regioniniai netolygumai. Tai reiškia, kad dalis gyventojų susiduria su sunkumais laiku gauti reikalingą pagalbą.
„Tai didina riziką, kad sveikatos sutrikimai bus nustatomi vėliau ir pareikalaus sudėtingesnio gydymo. Kai kalbame apie sveikatą, laikas dažnai yra kritinis veiksnys. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi į gydytojus, tuo didesnė tikimybė išvengti sudėtingesnių sveikatos problemų ar ilgesnio gydymo“, – pabrėžia A. Zinevičius.
Pasak eksperto, privatus sveikatos draudimas tampa vienu iš būdų greičiau pasiekti reikalingas paslaugas: „Klientai turi galimybę greičiau patekti pas gydytojus privačiose gydymo įstaigose, išvengti ilgų eilių ir pasirinkti norimą specialistą. Taip pat galima operatyviai pasikonsultuoti nuotoliniu būdu, aptarti simptomus ar gauti rekomendacijas dėl tolimesnių tyrimų.“
Emocinė sveikata – vis dažnesnis prioritetas
Duomenys rodo, kad vis daugiau klientų skiria dėmesį ir savo psichikos sveikatai. Per pastaruosius kelerius metus psichologų konsultacijos pakilo į antrą vietą tarp dažniausiai naudojamų privataus draudimo paslaugų – jos rikiuojasi iškart po šeimos gydytojų konsultacijų, kurios yra pačios populiariausios.
„Praėjusiais metais stebėjome panašias tendencijas. Augantis dėmesys emocinei sveikatai rodo brandesnį visuomenės požiūrį – psichologinė pagalba tampa tokia pat svarbi kaip fizinės sveikatos priežiūra. Svarbu nelaukti, kol būsena taps sudėtinga, ir kreiptis pagalbos laiku“, – teigia A. Zinevičius.
Sveikata – ne tik gydymas, bet ir prevencija
Specialistai pabrėžia, kad šiuolaikinėje visuomenėje sveikata vis labiau siejama ne tik su gydymu, bet ir su prevencija bei gyvenimo kokybe. Vis dėlto Lietuvoje išlieka nemažai iššūkių – „State of Health in the EU: Lithuania 2025“ ataskaitoje pažymima, kad nors gyventojų sveikatos rodikliai gerėja, jie vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, o tam didelės įtakos turi rizikos veiksniai ir nepakankamai išnaudojamos prevencijos galimybės.
„Svarbiausia – nelaukti, kol problema taps rimta. Net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli simptomai gali signalizuoti apie didesnius sutrikimus. Laiku kreipiantis į specialistus galima ne tik ankstyvoje stadijoje diagnozuoti ligą ir greičiau pasveikti, bet ir išvengti ilgalaikių pasekmių“, – teigia A. Zinevičius.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis sveikatos problemų Lietuvoje vis dar susijusi su gyvenimo būdo veiksniais, tarp kurių fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba ar ilgalaikis stresas. Todėl reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ir ankstyva diagnostika išlieka viena efektyviausių priemonių mažinant rimtų ligų riziką.
PŽ
