Vidurdienį Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje vyko Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) atlaidai. Ta proga buvo aukojamos iškilmingos šventosios mišios, einama procesija.
Homilijoje dekanas, šios parapijos klebonas Žydrūnas Paulauskas tikintiesiems priminė, kad Šventojoje žemėje esantis Karmelio kalnas išgarsėjo tuo, kad ten buvo apsigyvenęs pranašas Elijas (jo atvaizdas yra Šv. Juozapo bažnyčios dešiniajame altoriuje), o po Jėzaus gyvenimo žemėje ant šio kalno traukdavo atsiskyrėliai, norėję gyventi vienumoje su Dievu. Galima sakyti, ant Karmelio kalno susikūrė karmelitų vienuolija, kurios globėja buvo Mergelė Marija. Šio ordino vienuoliai ant abito nešiojo juostele sujungtas dvi audeklo skiauteles su Jėzaus ir Švč. Mergelės Marijos atvaizdais. Viena skiautelė buvo dedama ant krūtinės, kita ant nugaros, kaip simbolis, kad Dievas saugo žmogų ir iš priekio, ir iš nugaros.
,,Škaplieriai daug kur paplito, bet po to kai kur jų nešiojimo tradicija prigeso. Džiaugiuosi, kad Kėdainiuose škaplieriai nepamiršti. Kai vaikai priima Pirmąją Komuniją, jiems yra įteikiami pašventinti škaplieriai. Tikiuosi, jie juos nešioja kaip apsaugą, kurią Dievas mums teikia per Marijos užtarimą“, – sakė dekanas, po mišių pakvietęs tikinčiuosius į procesiją bažnyčioje, o po to juos palaiminęs Švenčiausiuoju Sakramentu.
Karmelitų palikimas Kėdainiuose
Karmelitų ordino dėka Lietuvoje buvo statomos bažnyčios, vienuolynai (LDK laikais jų buvo 45). Karmelitai dirbo mokyklose, vadovavo parapijoms, įsteigė prieglaudų.
Pagal Kėdainių TVIC pateiktą informaciją, XVIII a. pradžioje, sumažėjus evangelikų reformatų bendruomenei, 1703–1704 m. Kėdainiuose pradėjo kurtis vienuoliai karmelitai. Prie Švč. Mergelės Marijos Paaukojimo bažnyčios (dabar – Šv. Juozapo) įkūrė vienuolyną, labdaros draugijas, pradžios mokyklą, prieglaudą. Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro valdžia ėmėsi represijų ir 1832 m. Kėdainių karmelitų vienuolynas, kaip ir kiti veikę Lietuvoje, buvo uždarytas. 2000 m. į restauruotas buvusio vienuolyno patalpas persikėlė Kėdainių krašto muziejus.
Keletas faktų apie karmelitus
Kaip teigiama wikipedia.org, šio ordino vienuoliai gyvena atskirose celėse, laikosi tylos, pasninkų, kasdien renkasi bendrai maldai. Centras – Romoje. Dirba daugelyje sielovados, mokslo ir švietimo sričių. Karmelitų vienuolių gyvenimo tikslas – jungtis su Dievu nuolat meldžiantis. Karmelitų nuostatai labai griežti: praktikuojamas asketizmas, ribojamas žodinis bendravimas. Ordine daug dėmesio skiriama Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbinimui.
Beje, yra ne tik vyrų karmelitų, bet ir moterų karmeličių. Šv. Kryžiaus Jonui ir Šv. Teresei Avilietei XVI a. reformuojant karmeličių ordiną atsirado basosios karmelitės. Dabar ordinas yra 81 pasaulio valstybėje, jį sudaro apie 13 tūkstančių seserų karmeličių.
Karmeličių apranga – juodai – rudas abitas su škaplieriumi, juodos spalvos veliumas (novicijų – baltos spalvos veliumas) bei baltos spalvos apsiaustas.
