Jau daugelį metų pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje minima Tėvo diena kasmet tarsi kviečia atsigręžti į tėčius ir senelius, kurie, kartu su antrosiomis pusėmis sukūrę žmogišką gyvybę, savo atžalas lydi per gyvenimą. Šiandien tėvai pagerbti ir bažnyčiose. Jie prisiminti maldose, gyviesiems teiktas palaiminimas ir net padovanota gėlių.
Į mišias Šv. Juozapo bažnyčioje atėjusių tėvų šventoriuje laukė šios parapijos „Carito“ savanorių surengta staigmena. Kiekvienas buvo pasveikintas su Tėvo diena ir apdovanotas gvazdikais.
„Tėčiai, kai pasveikiname juos, gan gerai sureaguoja ir šiltai priima gėles, matosi, kad jiems malonu būti pagerbtiems. Pastebėjome, kad į bažnyčią ateina nedaug vyrų, daugiausiai pagyvenusieji, jaunų labai mažai.
Visiems tėčiams linkime laimės, ramybės, gerų vaikų, daugiau supratingumo iš jų, tvirtų tarpusavio ryšių, nes tėvai, kaip ir mamos, vaikams yra labai reikalingi“, – teigė „Carito“ savanorės Meda ir Valerija.
„Iš tolo ateidamas pamačiau prie bažnyčios mergaites su gėlėmis, dar pagalvojau, kokia čia proga? Nesitikėjau, kad ir mane pasveikins. Nuotaika tikrai šventiška. Vakar susitikome su dukra, šiandien laukiu sūnaus, jis irgi nepamiršta pasveikinti.
Ką reiškia būti tėčiu? Tai didelis įsipareigojimas, bet jis malonus. Aišku, mamos gal daugiau rūpinasi šeima, tėčiai tik padeda, bet judviejų pareigos yra vienodos. Tėvams, kurie pabėga nuo savo pareigų (gyvenime juk visaip susiklosto), palinkėčiau visada išlaikyti ryšį su savo vaikais, tai yra būtina. Jei negalite susitikti, tai bent jau žinutėmis, telefonu ar dar kaip nors bendraukite“, – ragina Juozas.
„Carito“ savanorės šiandien mane pasveikino pirmiau už dukrą. Tėvystė yra didelė atsakomybė, juk reikia užauginti vaikus. Tėvų būna įvairių, ir situacijų visokių. Vieni myli savo vaikus, jais rūpinasi, kiti – ne. Galiu pasakyti, kad tėtis mane išmokė kaip reikia gyventi“, – sakė Stepas.
Tai – ne pirmoji „Carito“ akcija
„Neseniai sveikinome mamas su Motinos diena. Tąkart apdalinome geradario nupirktais saldainiais, o šiandien pagerbiame tėčius. Gėlių pirkome iš žmonių mums paaukotų lėšų. Mamas ir tėčius sveikiname jau ne vienerius metus, jaučiame, kad tai žmonėms yra svarbu. Gėlių įteiksime ir „Carito“ savanorių tėčiams, jei dar liks žiedų, jais papuošime bažnyčios altorių.
Savo organizacijos veikloje neretai susiduriame su tėčiais, kurie yra įnikę į priklausomybes, todėl praradę savo šeimas, ryšį su vaikais. Tai ir patys jie būna užmiršti, apleisti. Pagal išgales stengiamės jiems padėti, aprūpinti bent maistu“, – sako Kėdainių Šv. Juozapo parapijos „Carito“ vadovė Lina Zakaravičienė.
Apmąstymais apipinta diena
„Tėvo netekau prieš keletą dienų. Buvo geras žmogus, gaila jį prarasti. Liko visokių prisiminimų. Iš jo išmokau pagarbiai bendrauti su vyresniais žmonėmis. Žinoma, kartais ir pasipykdavome su tėvu, bet šiandien atėjau atiduoti jam pagarbą“, – su liūdesio gaida prabyla Tomas.
„Šiandien maldoje prisimenu ne tik savo tėvą, senelius, bet ir krikšto tėvą. Visi jie man buvo brangūs, kiekvienas mylėjo ir atidavė man savo širdies dalelę. Jiems išėjus, to rūpesčio labai pasigendu.
Man regis, anksčiau santykiai su tėčiais buvo tampresni. Dabar visi panirę į telefonus, neberanda laiko susitikti, atrodo, kad ir nebejauku apsikabinti… Skaudu matyti, kaip vaikai apleidžia savo tėvus, senatvėje jie tampa kaip balastas, reikalingas tik tiek, kad atiduotų gautą pensiją… O taip norėtųsi, kad kiekvienas brangintų tai, ką turi, nes niekas nesame amžini. Netaupykime švelnių žodžių savo tėvams, nestokokime jiems atjautos“, – jautriai kreipiasi savo artimųjų kapų skubanti aplankyti Verutė.
Suteikė asmeninį palaiminimą
Šeštinėms ir Tėvo dienai skirtas mišias aukojęs Šv. Juozapo parapijos klebonas Žydrūnas Paulauskas sveikino visus į bažnyčią atėjusius tėvus, dėkodamas Dievui už jiems suteiktą tėvystės dovaną ir prašydamas Aukščiausiojo suteikti jiems gausių malonių, vykdant šią atsakingą misiją.
„Šiandien mišių pradžioje perskaičiau daug vardų tų, už kuriuos norite pasimelsti. Už kiekvieno vardo slypi sava istorija, savas gyvenimas. Ta vardų gausa rodo, kad jų neužmiršote. Nors kai kurių tėvų ir senelių nebėra šioje žemėje, tegul jie lieka jūsų širdyse, jūsų maldose “, – kalbėjo dekanas, kartu su kun. Valdu Šidlausku kiekvienam mišiose dalyvavusiam tėčiui suteikęs asmeninį palaiminimą.
Bendruomeninėje maldoje susirinkusieji meldėsi, kad tėvai, sekdami Šv. Juozapo pavyzdžiu, atsakingai vykdytų savo pareigas, būtų darbštūs, kantrūs, rūpestingi ir ištikimi, kad savo vaikus auklėtų, skiepydami jiems krikščionisškas dorybes, kad gyvenime suklydę tėvai atitaisytų savo klaidas, o mirusieji ramiai ilsėtųsi Dievo artumoje. Prisimenant iškeliavusius Amžinybėn, bažnyčioje prie šoninių altorių buvo uždegtos žvakutės.
Kviečia į birželines pamaldas
Nuo seno įprasta, kad birželio mėnuo skiriamas dangiškojo Tėvo garbei. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje birželinės pamaldos vyks darbo dienomis (išskyrus pirmadienius) po 18 val. ir šeštadieniais po 16 val. mišių, o sekmadieniais – prieš Sumą.
