Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai praneša, kad gegužės 13–19 d. tikrins, kaip asmenys laikosi aplinkosaugos sąlygų vandens telkiniuose plaukiodami vandens transporto priemonėmis. Reidai organizuojami visoje Lietuvoje. 

Apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi norint mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, variklio turbulencija kelia stresą ne tik žuvims, bet ir visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį gali patekti kuro, tepalų, degimo produktų ir kitų kenksmingų medžiagų.    

„Šie reikalavimai ypač aktualūs ekosistemoms svarbiuose ežeruose arba gyvūnijai jautriu laikotarpiu, tarkim, paukščių perėjimo laikotarpiu savaeigė plaukiojimo priemonė gali išbaidyti sparnuočius iš įprastų maitinimosi ar perėjimo vietų. Nubaidžius nuo lizdų perinčius paukščius atšąla kiaušinių dėtys – mažėja paukščių populiacijos“, – sako aplinkosaugininkas Sigitas Mikėnas, primindamas, kad  tokie patikrinimai atliekami visą plaukiojimo sezoną.

Ką reikia žinoti, norint pasiplaukioti, bet nepakenkti aplinkai?

Ruošiantis plaukioti vidaus degimo variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis (t. y. savaeigėmis vandens transporto priemonėmis, pvz. valtimis su varikliu, kateriais ir kt.) vandens telkiniuose svarbu pirmiausia įvertinti, kur, kada ir kaip tai galima daryti, atsižvelgti į plaukiojimo priemonės variklio galingumą, vandens telkinio dydį ir ar telkinys yra saugomoje teritorijoje (pasitikrinti galima čia).  

Aplinkos apsaugos departamentas parengė išsamią informaciją apie svarbiausius reikalavimus plaukiojant įvairiomis plaukiojimo priemonėmis šioje atmintinėje, o aktualiausią informaciją apie plaukiojimą plaukiojimo priemonėmis sąlygas atskiruose vandens telkiniuose galite rasti čia

Plaukioti leidžiama ne visur

Aplinkosaugininkai primena, kad draudžiama vandens transporto priemonėmis plaukioti telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, botaniniuose-zoologiniuose, ornitologiniuose draustiniuose ir gamtiniuose rezervatuose.   

Plaukioti draudžiama ir valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose. Išimtis taikoma nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos plaukiojant priemonėmis, kurių variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW).

Nors ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose draudžiama plaukioti, taikomos išimtys tais atvejai, kai šiuose vandens telkiniuose išduodamas leidimas naudoti žvejybos plotą.

Turint tokį leidimą ornitologiniuose draustiniuose leidžiama plaukioti neturinčia vidaus degimo variklio nesavaeige plaukiojimo priemone (pvz.: baidare, kanoja, vandens dviračiu, irkline valtimi ir kt.) nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d. žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais. 

Mėgstantys vandens pramogas privalo žinoti, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose (Baltijos jūroje, Kauno ir Elektrėnų mariose, Galuonų, Dūkštų, Talkšos ir Didžiulio ežeruose) arba Vidaus vandenų keliuose (pvz., Kuršių marios, Neris, Nemunas ir t. t.). Į susisiekimo ministro patvirtintą LR vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą yra įrašytas ir Nevėžio upės ruožas nuo Skongalio užtvankos iki Kėdainių geležinkelio tilto (šioje atkarpoje plaukioja ir vytinė „Vėtra“), už nurodytų ribų plaukti vandens motociklais negalima.

Aplinkosaugininkai pažymi, kad laukiojant vandens motociklais, privalu laikytis nustatytų sąlygų ir reikalavimų.Čia panašiai, kaip ir su sausumos keliais. Važiuoti jais galima, tačiau turi būti laikomasi Kelių eismo taisyklių. Jei vairuotojai ima „piešti saulutes“ ar daro kitokius pažeidimus, už tai yra baudžiama.

SVARBU 

Plaukiojimo priemones nuleisti arba iškelti iš vandens telkinio naudojant autotransporto priemones galima tik įrengtose vietose: uostuose, prieplaukose ir kitose vietose, kur įrengti elingai ar kitos specialios priemonės. Švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistams įlipti ir išlipti skirtose vietose.   

100 m nuo vandens telkinių krantų galima savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis (turinčioms vidaus degimo variklį) plaukioti tik mažiausiu plaukiojimo priemonės greičiu, kuriam esant plaukiojimo priemonė išlieka valdoma. 

Taip pat svarbi taisyklė mėgstantiems vandens pramogas – plaukiojimas savaeigėmis transporto priemonėmis mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose ir visose upėse (išskyrus vidaus vandenų kelius) yra draudžiamas. 

Atsakomybė   

Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų.    

Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. Išsamesnę informaciją rasite Administracinių nusižengimų kodekso 267 str.     

Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02 022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.        

Apie aplinkosauginius pažeidimus galite pranešti Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.     

Parengta pagal AAD inf.

Viršelio nuotr.: Nevėžio upės ruože nuo geležinkelio tilto iki Skongalio užtvankos plaukioti vandens motociklais galima tik laikantis nustatytų reikalavimų. (,,K. m.“ nuotr.)