Search
Pradžia

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad 10-ąją šių metų savaitę (kovo 6–12 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo. Epideminis sergamumo lygis buvo viršytas vienoje savivaldybėje – Kazlų Rūdos (1519,81 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Iki šiol daugiau nei du mėnesius nė vienoje savivaldybėje epideminis lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, nebuvo viršytas.  

Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 909,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę  (vasario 27 d.–kovo 5 d.) jis buvo 801,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis buvo Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Šiaulių m. – 1461,46 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Visagine – 1293,74 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Marijampolės savivaldybėje – 1256,24  atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lyginant praėjusios savaitės gripo, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad COVID-19 ligos atvejų užregistruota mažiau, o ŪVKTI ir gripo – daugiau.

Pastarąją savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 65 asmenys, dauguma  (61) – vaikai, priklausantys 0–17 m. amžiaus grupei. Ankstesnę savaitę į ligonines pateko mažiau žmonių – 54, iš kurių 47 buvo nepilnamečiai.

2022–2023 m. gripo sezoną šalies gydymo įstaigoms buvo paskirstyta daugiau nei 202 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui. NVSC duomenimis, iš viso šį sezoną (rugsėjo–vasario mėn.) pasiskiepijo 190 394 rizikos grupėms priklausantys asmenys (sunaudota 94,2 proc. vakcinos dozių). Iš jų 67,5 proc. sudarė 65 metų amžiaus ir vyresni šalies gyventojai, beveik 22 proc. – asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, 7,9 proc.– sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, 2,1 proc. – asmenys, gyvenantys socialinės globos bei slaugos įstaigose ir 0,5 proc. – nėščiosios.

Ši savaitė – rekordinė

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad gyventojams tampa vis sudėtingiau atskirti – peršalimu, koronavirusu, ar gripu jie serga, todėl vaistinėse jie dažniau ieško ne vien vaistų peršalimo simptomams gydyti, bet ir kombinuotų greitųjų testų, skirtų ištirti – kovidu ar gripu sergama.

Nuo kovo mėnesio pradžios į vaistines užsuka vis daugiau pacientų, besiskundžiančių peršalimo ligų simptomais, pasakoja „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė. Anot jos, šią savaitę gyventojai pirko beveik 20 proc. daugiau vaistų nuo peršalimo negu praėjusią.

„Žmonės vaistinėse pradėjo dažniau ieškoti ne tik vaistų nuo peršalimo, bet ir kombinuotų testų, skirtų ištirti – peršalimu, koronavirusu ar gripu sergama. Vos įpusėjus kovo mėnesiui, pacientai vaistinėse įsigijo jau 15 proc. šių testų daugiau nei vasario mėnesį tuo pat laikotarpiu. Taip pat vien per paskutiniąsias šios savaitės dienas kombinuotų testų žmonės pirko 94 proc. daugiau nei ankstesnėmis kovo dienomis“, – pasakoja R. Lipnevičiūtė.

Žmonės neatskiria, kuo serga

Augant peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligų sergamumui, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad gyventojams tampa vis sudėtingiau atskirti – peršalimu, koronavirusu, ar gripu jie serga.

„Šiuo metu nėra vienos vyraujančios ligos – žmonės serga tiek peršalimo ligomis, tiek koronavirusu ar gripu. Dauguma nuo pastarųjų ligų yra pasiskiepiję, todėl šių simptomai būna kur kas lengvesni ir sunkiau atskiriami. Pavyzdžiui, dar šią savaitę vaistinėje teko sulaukti kliento, kuris atėjo įsigyti gydytojo išrašytų vaistų nuo gripo. Pasirodo, jis pasiskiepijęs ir iki greitojo testo rezultatų buvo įsitikinęs, kad jam paprasčiausias peršalimas, kadangi jis skundėsi tik užgulusia nosimi, nors gripui tokie lengvi simptomai itin reti“, – pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.

Vaistininkė pasakoja, kad atkirti peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligas yra įmanoma, tačiau, remiantis pastaruoju pavyzdžiu, geriausia pasidaryti greitąjį testą.

„Įprastai gripą nuo peršalimo galime atskirti. Jis prasideda staiga, aukšta temperatūra gali laikytis iki 3-4 dienų, kai tuo tarpu peršalus ji pakyla labai nežymiai. Gripas išsiskiria šaltkrėčiu, kaulų laužymu, galvos ir raumenų skausmais, sausu ir sunkiu kosuliu, stipriu gerklės skausmu. Tuo tarpu čiaudulys, užgulta nosis ar sloga dažniau yra būdingi peršalimui. Visgi visi šie simptomai gali signalizuoti ir apie koronavirusą, todėl pirmiausia rekomenduojama atlikti greitąjį testą ir įsitikinti, su kokia liga mes turime kovoti“, – pataria J. Aleknienė.

Skiepijamės, kai suserga pažįstami

Pasiskiepyti nuo gripo niekada galima ir tuomet, kai pradeda augti gripo susirgimų atvejai, pasakoja vaistininkė. Nors, anot jos, gyventojai kviečiami skiepytis rudens pradžioje, dauguma jų užsuka tai padaryti bet kuriuo sezonu, kai tik suserga jų artimieji.

„Dažnai pacientai į mus dėl gripo vakcinacijos kreipiasi susidūrę su šia liga artimoje aplinkoje, kai pamatė, kaip jautėsi nepasiskiepijęs sergantysis – nesvarbu, tai artimasis, kolega ar netgi kaimynas būtų. Ir tikrai skiepui niekada nevėlu. Pasiskiepijus nuo gripo, vakcina pradeda veikti per dvi savaites, o galutinai imunitetas sustiprėja per mėnesį. Norint pasiskiepyti netgi nebereikia vykti į gydymo įstaigas – pakanka iš anksto užsiregistravus užsukti į skiepijančią „Eurovaistinės“ vaistinę, kur per 20 minučių jus paskiepys farmacininkas. Taip užbėgsite už akių šiai grėsmingai ligai“, – sako J. Aleknienė.

Artėjant pavasariui – stiprinkite imunitetą

Norint užkirsti kelią peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms, vaistininkė pataria rūpintis savo imunitetu. Ji išskiria, kad imuninės sistemos stiprinimui reikėtų vartoti tokius vitaminus kaip A, B, C, D ir E.

„Žinoma, ne visuomet randame laiko ir noro vartoti tiek daug skirtingų vitaminų, todėl išskiriant vieną, geriausia rinktis būtent liposominį vitaminą C. Visgi vitaminų nepakanka – greta būtina sveikai maitintis, kasdien judėti, išsimiegoti ir palaikyti normalią nervų sistemą. Svarbus ir higienos taisyklių laikymasis – dažnas rankų plovimas, patalpų vėdinimas, čiaudėjimas prisidengus nosinaite arba alkūne, o įtarus gripą – buvimas namuose“, – pasakoja vaistininkė J. Aleknienė.

NVSC ir „Eurovaistinės” inf.

„Kėdainių mugės” archyvo nuotr.