Šią savaitę bus paskelbtas ir apdovanotas 2023 m. Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas

Gruodžio 20 d., trečiadienį, Kėdainių miesto rotušėje bus paskelbtas ir apdovanotas trisdešimt šeštasis Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas. Juo tapti pretenduoja trys moterys, garsinančios Kėdainių kraštą.

2023 m. Kėdainių krašto kultūros premijos laureatu pretenduoja tapti:

Irena Duchovska, Kėdainių lenkų draugijos pirmininkė, Kėdainių krašto kultūros premijai siūloma už aktyvią kūrybinę ir kultūrinę meninę veiklą bei Kėdainių krašto vardo garsinimą.

Pretendentę pristatė Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla.Irena Duchovska – aktyvi lenkų etninės kultūros puoselėtoja ir propaguotoja Lietuvoje, ypatingai Kėdainiuose. 2023 m. organizavo XXI lenkų kultūros festivalį „Znad Issy“, kuriame dalyvavo svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Latvijos.

Irena aktyvi ir kitų renginių – literatų susitikimų, dailės plenerų, festivalių, koncertų, parodų organizatorė, Kėdainių krašto vardą garsina ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje – jos globojamas Kėdainių krašto lenkų dainos ansamblis „Issa“ koncertavo Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje bei Čekijoje. Irena Duchovska – 10-ies knygų autorė. 2021 m. išleido knygą „Kronika Laudańska“, pristatančią Kėdainių krašto lenkų veiklą.

Pretendentė apdovanota Lietuvos Respublikos tautinių mažumų departamento auksiniu ženklu „Už nuopelnus“. 2022 m. išleistas eilėraščių rinkinys „Do światła – Vers la lumiere – K cbety“ trejomis – lenkų, prancūzų ir rusų kalbomis, o 2023 m. išleistoje knygoje „Issa – Polski Zespoł Pieśni Ziemi Kiejdańskiej“ aprašyta 25-erių metų Kėdainių krašto lenkų ansamblio veikla.

Irena Duchovska – Europos lenkų autorių, žurnalistų, vertėjų asociacijos ir Lenkų rašytojų užsienyje asociacijos narė, Varšuvoje gavusi Vitoldo Hulevičiaus literatūrinį apdovanojimą, jai suteiktas Kadzildlo garbės piliečio vardas. 2020 m.

I. Duchovska surinko 28 autorių eilėraščius, juos išvertė į lenkų kalbą, redagavo ir organizavo dvikalbės antologijos „Nuo Liaudies ir Nevėžio“, garsinančios vietinius poetus, išleidimą.

Žydronė Smulskienė, Akademijos kultūros centro direktorė, Kėdainių krašto kultūros premijai siūloma už kryptingą kultūrinę ir meninę veiklą, aktyvų ir profesionalų kultūrinių renginių organizavimą, už kultūros tęstinumą, gerąsias iniciatyvas, etninės kultūros skatinimą ir istorinės atminties puoselėjimą.

Pretendentę pristatė Dotnuvos seniūnija, asociacija „Vainotiškių bendruomenė“, asociacija „Akademijos bendruomenė“, Dotnuvos bendruomenės centras, Akademijos seniūnaitė Irena Deveikytė, Vainotiškių seniūnaitė Elena Purauskienė, Akademijos kultūros centro Dotnuvos skyrius ir 2018 m. Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė Genovaitė Gustytė.

Žydronė Smulskienė kultūros centrui vadovauja jau šešerius metus. 2021 m. LR Kultūros ministerija Akademijos kultūros centrą apdovanojo kaip geriausią pirmosios kategorijos kultūros centrą, puoselėjantį etninę kultūrą, mėgėjų meną, organizuojantį profesionalaus meno sklaidą ir kt.

Žydronės Smulskienės organizuojami ir įgyvendinami renginiai bei projektinė veikla yra aukšto profesionalumo lygio, išsiskiria originalumu, kryptingai plėtojamomis etninės kultūros tradicijomis, puoselėjama piliečio ir lietuvio savimone.

Jos iniciatyva Kėdainių krašto Sekminių šventė Paberžėje užauginta į visoje respublikoje žinomą, patrauklią respublikinę folkloro ansamblių sueigą, ji rengia ir įgyvendina projektus, kuriais tęsiama graži krašto pjovimo dalgiu tradicija, gaivinami šienapjūtės papročiai susiejami su Rasų šventės apeigomis.

Žydronė didelį dėmesį skiria vaikų ir jaunimo užimtumui, ugdymui – jau kelerius metus įgyvendinamas jaunimo gyvo garso muzikos grupių festivalis „BisFest“, kuris, kaip ir Sekminės Paberžėje, išaugo į prasmingą tradicinį renginį, skirtą muzikuojančiam jaunimui.

2022 m. Žydronės Smulskienės iniciatyva buvo suburtos vietos bendruomenės, seniūnija, švietimo įstaigos, organizacijos, pavieniai asmenys, išeivija ir prasmingai paminėtos net dvi Dotnuvos kraštui svarbios datos: Dotnuvos 650 metų jubiliejus ir 450 sukaktis, kai 1572 m. privilegija leista prie Dotnuvos dvaro steigti Dotnuvos miestelį.

Parengtas projektas „Atgimusios Dotnuvos dvaro istorijos“ per kūrybiškas veiklas sugrąžino kraštiečius į istorines vietas, datas, asmenis, į tai, kas kūrė ir tebekuria krašto istoriją.

Žydronė Smulskienė inicijavo Dotnuvos krašto antspaudo, jubiliejinės monetos, jubiliejui skirtos parodos „Dotnuva ir Akademija – tarp praeities ir šiandienos“ sukūrimą, centre pradėjo veikti mėgėjų teatras, jubiliejiniams metams pastatytas krašto asmenybes ir įvykius liudijantis spektaklis „Mlečkos rožynai“, o parengtas projektas „Dotnuvos krašto kultūros paveldo pažinimas ir sklaida“ inspiravo informacinio pobūdžio knygą „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“.

2022 m. spalio mėnesį Ž. Smulskienė buvo pakviesta dalintis gerąja patirtimi Palangoje vykusiame kultūros forume „Kultūros jūra: Panirti. Išnirti. Atsinaujinti“, kuriame skaitė pranešimą „Ar periferija gali būti arterija“.

Erika Usevičiūtė, Krakių kultūros centro ir Akademijos kultūros centro meno vadovė, Josvainių kultūros centro Pernaravos skyriaus vadovė, teatro režisierė, renginių organizatorė, Kėdainių krašto kultūros premijai siūloma už naujų originalių kūrybos formų įgyvendinimą ir aktyvią kūrybinę veiklą bei Kėdainių krašto garsinimą.

Pretendentę pristatė Krakių kultūros centras.

Erika Usevičiūtė – viena žinomiausių teatro režisierių Kėdainių rajone ne tik režisuoja spektaklius, bet ir pati kuria scenarijus.

Erika Krakių kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studijos bei suaugusiųjų teatro „Table talk“, Akademijos kultūros centro suaugusiųjų teatro grupės vadovė, stovyklų organizatorė, daugelio kultūrinių renginių Krakėse ir Josvainiuose režisierė bei scenarijų kūrėja.

2021–2023 metais surengė kultūrinės edukacijos ir teatrinio veiksmo projektus „ATsiMERK“, „Šiurpės“, „ARBATirtys“, projektą – gatvės lėlių spektaklį „Krakės 600-uoju laiko ratu“. Kuriant šį spektaklį ir gatvės lėles, Erika įtraukė į kūrybinį procesą daugybę Krakių bendruomenės narių, o sukurtos gatvės lėlės tapo miestelio simboliu ir toliau dalyvauja įvairiose miestelio renginiuose.

Erikos Usevičiūtės sukurtas ir režisuotas Kėdainių krašto kūrėjus ir bendruomenę subūręs muzikinis objektų ir judesio spektaklis „Ko nesapnavo Radvilos“, skirtas jubiliejinei miesto šventei „Kėdainiams 650“. Į šį projektą Erika įtraukė apie 60 įvairaus amžiaus kūrėjų ir atlikėjų-savanorių ne tik iš Kėdainių miesto, bet ir rajono.

Erikos Usevičiūtės režisuoti spektakliai: 2020 m. Krakių kultūros centro jaunimo teatro studijos spektaklis „Spektaklio pabaiga“, karantino laikotarpiu sukurtas video žurnalas „Advento laike“, kuriame meninėmis priemonėmis perteikiamas Mikalojaus Katkaus knygoje „Balanos gadynė“ aprašomas advento laikas.

2021 m. gatvės lėlių  spektaklis „Krakės 600-uoju laiko ratu“, skirtas Krakių miestelio jubiliejui, tais pačiais metais Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos teatro grupės spektaklis „Vestuvininkai atvyko“, pagal M. Katkaus „Balanos gadynė“ tekstą.

2022 m. Suaugusiųjų teatro „Table Talk“ Krakėse pristatyta premjera „Kas trenkė durimis?“, muzikinis objektų ir judesio spektaklis „Ko nesusapnavo Radvilos“, vasarą surengta vasaros stovykla vaikams ir jaunimui „Kuriu teatrą“.

Taip pat 2022 m. Krakių kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studijos spektaklis „Laumių burtai“. Kartu su spektakliu sukurtas suvokimui skirtas interaktyvus žaidimas.

2023 m. pristatė Akademijos kultūros centro teatro grupės spektaklį „Mlečkos rožynai“, sukūrė ir Krakių kultūros centre pristatė vaikų teatro studijos etiudą „Putputarleckiai“, kartu su Krakių kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studija parengė etiudą „Urkė Įžūlėnas“ pagal to paties pavadinimo A. Karpinovičiaus apsakymą. Etiudas buvo parodytas žydiškos kultūros festivalyje „Diena Vilniuje“, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje.

2023 m. gruodžio mėnesį baigiamas įgyvendinti kultūrinės edukacijos ir teatrinio veiksmo projektas „ARBATirtys“ apie arbatos istoriją ir tamsiąją jos pusę. Erika Usevičiūtė yra šio projekto idėjos autorė, programos kūrėja, įtraukusi Krakių kultūros centro darbuotojus ir kitus bendruomenės narius į kūrybinį procesą. 

Renka komisija

Kėdainių krašto kultūros premijos laureatą renka Kėdainių rajono savivaldybės Kėdainių krašto kultūros premijos konkurso komisija. Komisijos pirmininkas – Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Julius Lukoševičius. Komisijos nariai: Kėdainių dailės mokyklos direktorė Jovita Buinevičienė, Kėdainių muzikos mokyklos direktorė Rūta Kutraitė, Kultūros  ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas, Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir 2022 m. Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė Jūratė Gudliauskienė.

Kėdainių krašto kultūros premija įsteigta 1991 m. ir buvo finansuota šviesios atminties gydytojos, Kėdainių krašto garbės pilietės Teklės Bružaitės. Tai bene pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje pradėtas teikti apdovanojimas nusipelniusiems mūsų krašto žmonėms.

Kėdainių krašto kultūros premijos laureatai:

1991 m. – Juozas Meškuotis, 1992 m. – Violeta Berlėtaitė, 1993 m. – Vytoldas Burneika ir Dalia Lopez Madrona, 1994 m. – Petras Labeckis ir Janina Matulienė, 1995 m. – Henrikas Grinevičius, 1996 m. – Vitolis Laumakys ir Vaclovas Šablevičius, 1997 m. – Jonas Jucevičius, 1998 m. – Genovaitė Vanagienė, 1999 m. – Algirdas Juknevičius, 2000 m. – Rytas Tamašauskas, 2001 m. – Vitutė Dudonienė, 2002 m. – Antanas Mikalauskas, 2003 m. – Vytautas Ulevičius, 2004 m. – Janina Monkutė – Marks, 2005 m. – Julius Urbanavičius, 2006 m. – Regina Lukminienė, 2007 m. – Algirdas Viesulas, 2008 m. – Laimutė Ona Vikiraitė, 2009 m. – Jonas Zenonas Bernadišius, 2010 m. – Kęstutis Valionis, 2011 m. – Ona Auškalnienė, 2012 m. – Aušra Giedrienė, 2013 m. – Rimantas Žirgulis, 2014 m. – Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė, 2015 m. – Daiva Dubinkienė, 2016 m. – Audronė Pečiulytė, 2017 m. – Vitalis Vidikas, 2018 m. – Genovaitė Gustytė, 2019 m. – Regina Matulienė, 2020 m. – Virginija Čereškienė-Beviršė, 2021 m. – Albina Mackevičienė.

Šaltinis: Kėdainių r. savivaldybė