Kaip ir kasmet, paskutinį kovo sekmadienį 3 val. nakties laikrodžio rodyklės turės būti persuktos viena valanda pirmyn, nes šalyje yra įvedamas vasaros laikas.

Rytais teks keltis viena valanda anksčiau, tačiau vakarai bus šviesesni ir ilgesni. Nemažai gyventojų tuo džiaugiasi.

„Jei ir žiemą būtų vasaros laikas, gal nebūtų gerai, nes kai rytai tamsūs, tiesiog sunku prabusti, negali atsikelti iš lovos. O štai dabar jau kokia pora savaičių, kai saulutė ryškiau į langus rytais pašviečia, atsikeliu anksčiau nei įprasta, matyt, organizmas jaučia, kad bus įvedamas vasaros laikas. Aš su tuo laiko kaitaliojimu susitvarkau nesunkiai“, – teigia senjoras Virgis.

„Būtų gerai, jei vasaros laikas liktų nuolat. Apskritai, tas laiko sukiojimas nėra geras dalykas, ypač vaikams, kai reikia į darželį keltis anksčiau, bet mes tai išsprendžiame labai paprastai – tiesiog kokias tris savaites prieš laiko persukimą pamažu pratiname vaikus atsikelti bent keliomis minutėmis anksčiau. Tada mažieji nepajunta tokio streso. O mes, suaugusieji, prie to esame pratę“, – sakė du mažamečius auginanti Svetlana.

Karvės laikrodžio neturi

„Miestiečiai gal ir juoksis, bet kaimo žmonės, tie, kurie laiko gyvulių, mane supras. Mes, žmonės, gyvename pagal mechaninį arba elektroninį, o karvės – pagal biologinį laikrodį. Jei laiku nepaduosi joms pašaro, nepamelši, tai atsilieps gyvulio produktyvumui, be to, aiškiai matyti, kad gyvuliai tampa neramūs. Todėl, manau, kad reikėtų baigti čia tuos laikrodžių sukiojimus. Kasmet apie tai kalbama, bet veiksmo tai jokio. Kažkokia betvarkė“, – piktinosi Truskavos seniūnijos gyventoja Stasė.

Karvės laikrodžio neturi, jos gyvena pagal biologinį laikrodį. Pastebėta, kad laiko kaitaliojimas neigiamai veikia gyvulio elgseną ir produktyvumą. („Pixabay“ nuotr.)

Kraštietei antrina ir medikai. Pasak jų, laiko kaitaliojimas rudenį ir pavasarį neigiamai veikia ir žmonių sveikatą, nes yra pažeidžiamas organizmo paros ritmas, todėl paūmėja širdies problemos, pakinta miego režimas, padidėja dirglumas, suprastėja dėmesio koncentracija. Dėl to padaugėja lėtinių ligų paūmėjimų, eismo įvykių ar net savižudybių. Ne veltui dėl laikrodžių sukiojimo verda aštrios diskusijos.

Europos Komisija 2018 metais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 4,6 mln. žmonių. Iš jų net 84 procentai pasisakė prieš laiko sukiojimą. Buvo įsižiebusi viltis, kad Europos Sąjungos šalys narės galės pasirinkti joms priimtinesnį – žiemos ar vasaros laiką, ir juo gyventi nuolat. Deja, galutinis sprendimas nebuvo priimtas, tad laikrodžius šį savaitgalį vėl teks persukti viena valanda pirmyn.

Išmaniuosiuose įrenginiuose laikas pasikeis savaime, bet sieninius ir rankinius laikrodžius reikės nustatyti iš naujo.

Vasaros laiku gyvensime septynis mėnesius, tai yra iki paskutinio spalio mėnesio sekmadienio.

Panašios naujienos