Sergančiųjų COVID-19 sumažėjo, gripu – padaugėjo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad gripo sezono metu, kuris prasidėjo spalį (40-ąją šių metų savaitę) ir tęsis iki kitų metų gegužės (20-osios kitų metų savaitės), padaugėja sergančiųjų gripu ir kitomis peršalimo ligomis.

NVSC specialistai primena, kad nereikia laukti, kol sergančiųjų eilės nusidrieks prie gydytojų kabinetų, o iš anksto pasirūpinti savo sveikata ir pasiskiepyti.

COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir gripas yra dvi skirtingos kvėpavimo takų infekcijos, nuo kurių galima apsisaugoti dviem skirtingais skiepais. Rekomenduojamos ir kitos veiksmingos priemonės: laikytis rankų, nosies higienos, vengti kontakto su sergančiu asmeniu, laikytis darbo ir poilsio režimo, būti fiziškai aktyviems.

Didelę įtaką sergamumo gripu ir ŪVKTI atvejų sumažėjimui 2021–2022 m. gripo sezonu turėjo taikytos SARS-Cov-2 viruso plitimą ribojančios priemonės karantino metu: kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, bendravimo ribojimas, rankų higiena ir kt. Dalis žmonių dėl karantino ir baimės užsikrėsti COVID-19 liga tiesiog nesikreipė į gydymo įstaigas.

Sergančiųjų COVID-19 liga sumažėjo, gripu – padaugėjo

Lietuvoje nuo gripo sezono pradžios (40–43 šių metų savaitę) užregistruoti 74 gripo atvejai, sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – 57 157 atvejai, COVID-19 liga – 13 380 atvejų.

Lyginant su praėjusio 2021–2022 m. gripo sezono tuo pačiu laikotarpiu, sergamumas COVID-19 liga sumažėjo beveik 4 kartus, sergamumas ŪVKTI išliko panašus, gripo atvejų padaugėjo 3 kartus. Kauno apskrityje 2022–2023 m. gripo sezonu registruotas 21 gripo atvejis, ŪVKTI užregistruota 12 834 atvejai, susirgusiųjų COVID-19 liga ­– 3 127.

Rizikos grupės, kurios gali pasiskiepyti nemokamai

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų įsigyta vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais.

Lietuvoje 2021–2022 m. gripo sezonu valstybės lėšomis paskiepyti 170 153 asmenys. Kauno apskrityje sezonine gripo vakcina nemokamai pasiskiepijo 38 207 asmenys.

Gripas itin pavojingas nėštumo metu

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščiąsias išskiria kaip prioritetinę rizikos grupę, nors šios grupės skiepijimo aprėptys yra mažiausios. Gripo sukeltas karščiavimas ar kitos komplikacijos nėštumo metu, pavyzdžiui, pneumonija ir dėl jos besivystantis kvėpavimo nepakankamumas, nėštumo metu pavojingi vaisiui. Komplikacijos gali tapti tiek apsigimimų, tiek hipoksinio smegenų pažeidimo, cerebrinio paralyžiaus ar priešlaikinio gimdymo priežastimi.

Skiepai rekomenduojami bet kuriuo nėštumo metu. Vakcina apsaugo pačią nėščiąją ir vaisių nuo gripo ne tik nėštumo laikotarpiu, bet ir būsimą naujagimį pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais.

Lietuvoje 2021–2022 m. gripo sezonu pasiskiepijo 777 nėščiosios. Tai sudarė 3,33 proc. visų besilaukiančių moterų. Kauno mieste paskiepytos nėščiosios sudarė 6,8 proc.

Gripo vakcinos svarba

Sezoninė gripo vakcina yra gyvybiškai svarbi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo sunkių gripo formų, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties, ypač rizikos grupės asmenis. Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus.

Vyresnio amžiaus asmenims, kurių daugiausia tarp priklausančiųjų rizikos grupei, patartina skiepytis vėliau – lapkričio–sausio mėnesiais. Skiepytis nuo sezoninio gripo yra tikslinga net iki gripo viruso cirkuliacijos pabaigos, nes taip galima apsisaugoti nuo sunkios ligos formos, galimų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.