Nacionalinio visuomenės visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pirmosiomis rugsėjo savaitėmis Lietuvoje padidėjo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪKTI) ir COVID -19 ligomis.
Užfiksuota, jog Kėdainių rajone 35-tą savaitę ŪKTI sirgo 198, kovidu – 34 asmenys; 36-tą sav. ŪKTI – 216, kovidu – 57; o praėjusią (37-tą) savaitę ŪKTI sirgo 402, kovidu – 94 rajono gyventojai.
VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytojas Tadas Saulėnas, dirbantis Pediatrijos skyriuje, pateikia naudingų patarimų tiek vaikams, tiek suaugusiems, kaip apsisaugoti nuo ŪKTI bei kovido, kaip stiprinti imunitetą, kad kuo mažiau sirgtume bei kaip elgtis jau susirgus.
Kas įtakoja sergamumą minėtomis ligomis?
Pirmiausia, kad į kolektyvus sugrįžo tiek vaikai į darželius, mokiniai – į mokyklas. Susirgę vaikai, infekcijos užkratą parneša ir tėveliams. Įtakos susirgimui turėjo ir atvėsęs oras.
Kaip elgtis susirgus?
Susirgus, svarbu neiti į kolektyvą. Reikėtų keletą dienų pabūti namuose ir gydytis patiems.
Būtina dažnai plauti rankas. Rekomenduojamos nešioti medicininės veido kaukes, nors jos nėra privalomos. Jei atsiranda kosėjimas ir neįmanoma išvengti susitikimo, tai dėvėdami kaukę bent jau apsaugosite kitus žmones.
Kuo gausiau vartoti skysčių, gerti daugiau arbatų. Sloguojant labai padeda nosies plovimas. Galima skalauti su silpnu druskos tirpalu, nusipirkus sistemą vaistinėje. Bet net ir prevenciškai galima vieną ar du kartus per dieną – ryte ir vakare plauti nosies gleivinę. Jeigu aplinkui yra daug sergančių ir mums ,,papuolė“ virusas, jį galima ,,išplauti“ net tokiu būdu.
Ar galima gydytis patiems ar iš karto reikėtų kreiptis į medikus?
Pirmąsias kelias dienas, sergant virusine infekcija, skubėti pas medikus nesiūlyčiau, nebent pakyla labai aukšta temperatūra, kurios nepavyksta sumažinti vaistais. Tokiais atvejais galima kreiptis ir į Kėdainių ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių.
Pirmąsias sirgimo dienas galima taikyti gydymą, kurį dažniausiai visi žino – tai yra imuninės sistemos elementai: sveikatą tausojantis režimas, tai reiškia, kad darbų, net ir buities, reikėtų vengti, kad daugiau jėgų liktų imuninei sistemai kovoti su liga.
Labai svarbi miego trukmė, kad jaustumėmės pailsėję, turi būti gera miego kokybė.
Net ir ekranų poveikis (televizijos žiūrėjimas, naršymas išmaniajame telefone, kompiuteryje) prieš miegą gali sutrikdyti gerą nakties poilsį, tai irgi turės neigiamą poveikį imuninei sistemai. Patartinas gausus skysčių vartojimas, ypač šiltų – tai įvairios arbatos, reikėtų vengti kavos, alkoholio, kas silpnina imuninę sistemą.
Sergant labai padeda vitaminas C – dienos dozė – 1g, taip pat cinkas, vitaminas D. Dažniausiai vitamino D mūsų organizme labai trūksta, su imunine sistema tai labai susiję. Ar jo pakanka mūsų organizme bei kokią dozę jo vartoti, galima pasidaryti tyrimą. Šis tyrimas mūsų įstaigoje kainuoja iki 4 Eur.
Kaip dar galime sau padėti, kad minėtos ligos būtų kuo lengvesnės ir kad kuo trumpiau sirgtume?
Pasekti savo sveikatos būklę. Jei turite lėtinių ligų, dėmesį joms skirti, kad imuninė sistema turėtų kuo daugiau resursų. Taikyti prevencines priemones. Jei žmonės yra vyresnio amžiaus – virš 65 metų, pasiskiepyti kompensuojama sezoninio gripo vakcina, virš 75 metų – nuo pneumokokinės infekcijos. Tam tikrų sunkesnių ligų atveju, kreiptis pas savo šeimos gydytoją.
Atkreipti dėmesį derėtų ir į mitybą. Reikėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių, mažiau saldumynų.
Daugiau praleisti laiko gryname ore, pasivaikščioti gamtoje. Šaltas dušas, ypač rytais – aktyvina imuninę sistemą bei nuima lėtinį stresą, kas irgi turi neigiamą įtaką imuninei sistemai.
Patarimų yra daug ir įvairių. Kaip jau minėjau – dažnas rankų plovimas, medicininių kaukių dėvėjimas arba nekontaktavimas su sergančiais žmonėmis. Ar net įspėjimas, kai matote šalia žmogų, kuris sloguoja ar kosti, bet vis tiek atėjo į darbo kolektyvą ar mokyklą.
Galima pasakyti: ,,Gal tu namie pasigydyk, gal tu kitų neužkrėsk – toks sąmoningumas irgi sumažintų sirgimą“.
Patiems nuolat reikėtų sekti sveikatos būklę, stiprinti imuninę sistemą, kad kuo sveikesni būtume, kad nesusirgtume, kad nepajustume tos ligos, net jei virusas papuls į mūsų nosies gleivinę, o jei susirgtume, greičiau pasveiktume.
