Tuo metu, tegul neįsižeidžia senjorai, kai daugelis pensi­ninkų skundžiasi mažomis pensijomis, didelėmis prekių ir vaistų kainomis, vienas senjoras kėdainietis Algis (pavardė redakcijai žinoma) atvirai rėžia: „Pensininkams nėra jau taip blogai, daugelį metų su žmona labai skrupulingai skaičiuojame savo pajamas ir išlaidas, ir tikrai matome, kad gyvename vis geriau. Skųstis tikrai nėra kuo, ypač jeigu dar turi sveikatos, tai ir skaniai pavalgyti gali, ir juodai dienai susitaupyti“.

Veda namų knygą

Kaip įrodymą p. Algis ant stalo padeda kontorinį žurnalą „Namų ūkio knyga Nr. 2“, kuri pradėta vesti 2012 metais, o baigta 2018-aisiais, ir dailiai subraižytų, skrupulingai prirašytų lapų pundelį.

Senjoro padaryta suvestinė ypač įdomi, nes pradėta rašyti, kai dar buvo litas, ir baigta Lietuvoje jau trejetą metų cirkuliuojant eurui. Tiksliau, baigta tik ta senoji knyga, nauja pastarųjų poros metų statistika gula jau į kitą namų knygą.

Tipiška lietuviška šeima

Reikia paminėti, kad p. Algis su žmona Marija yra tipiška lietuviška šeima, kaip ir didžioji dalis tautiečių šeimų, turinti nekilnojamo turto, automobilį, gyvenanti tik iš gaunamų pajamų. Jokių įplaukų ar pajamų iš šalies.

Šie kėdainiečiai gyvena viename iš miesto daugiabučių, dviejų kambarių bute (60 kv. m), taip pat pora turi sodą, automobilį ir garažą.

Tiesa, šios poros pensijos nėra pačios didžiausios. Šiuo metu vyras gauna apie 435 Eur, o žmona – 404 Eur pensijos. Tuo tarpu vidutinė pensija Lietuvoje dabar siekia 376,06 Eur.

P. Algio nubraižytame grafike, apimančiame dešimtmečio intervalą – nuo 2008-ųjų iki 2018 metų, akivaizdžiai matyti, kad įvedus eurą stabiliai sumažėjo šios šeimos išlaidos komunalinėms paslaugoms, ryšiams, vandeniui. Tuo tarpu maisto kainų kreivė šokčioja aukštyn, žemyn. Daugiausiai pinigų maistui išleista 2018-aisiais, mažiausiai – 2010 ir 2014 metais. Didžiausia suma, kuria šeima „pravalgė“ per mėnesį buvo apie 180 Eur, mažiausia – apie 145 Lt.

P. Algio nubraižytame grafike, apimančiame dešimtmečio intervalą – nuo 2008-ųjų iki 2018 metų, akivaizdžiai matyti, kad įvedus eurą stabiliai sumažėjo šios šeimos išlaidos komunalinėms paslaugoms, ryšiams, vandeniui. Tuo tarpu maisto kainų kreivė šokčioja aukštyn, žemyn. Daugiausiai pinigų maistui išleista 2018-aisiais, mažiausiai – 2010 ir 2014 metais. Didžiausia suma, kuria šeima „pravalgė“ per mėnesį buvo apie 180 Eur, mažiausia – apie 145 Lt.

Dailiai surikiuotos grafos

Sėdime, vartome vienos šeimos finansinę gyvenimo istoriją, kurioje užfiksuoti pastarųjų aštuonerių metų duomenys. Tvarkingoje knygoje atskiros prekių ir paslaugų skiltys: komunaliniai patarnavimai ir ryšiai; medicininės reikmės ir vaistai; rūbai, batai, patalai ir higienos prekės; buitiniai prietaisai ir buto remontas; mašina ir garažas; sodas, kapai, žemė; pramogos, dovanos, spauda ir pan. (ši skiltis dar pasmulkinta į „kam“ ir „kiek“). Paskutinės dvi grafos yra „Viso Lt/mėn.“ Ir paskutinė eilutė – „Pastabėlės“.

Jau daugelį metų kėdainietis p. Algis skrupulingai veda finansinę šeimos pajamų ir išlaidų statistiką.

Ką smagiausia skaityti

Pastaroji „Pastabėlių“ skiltis man turbūt buvo įdomiausia. Čia – visa kasdienio mūsų gyvenimo istorija. Kada tais metais buvo įjungtas ar išjungtas šildymas, kada gauta valstybės kompensacija ir kam ji buvo išleista, kada tikrino dujų knygeles, o kada dujas ir užklijavo lipduką, kada ir su kokiais artimais žmonėmis dalintasi kapų tvarkymu, kaip keitėsi elektros tarifai, pensijų dydžiai…

Kokie buvo skaičiai

„Gal bus įdomu tai, kad 1999 metais gaudavau 438 litų pensiją, o žmona – 317 Lt. Po dešimtmečio, gerėjant gyvenimui, – 2009 metais mano pensija jau buvo 1 092 Lt, žmonos – 906 Lt. 2012 metais mes gaudavome jau kuklesnes pinigų sumas: aš – 996 Lt, o žmona – 865 Lt. Įvedus eurą mūsų pensijos buvo konvertuotos, tad mano pensija siekė 404 Eur, žmonos – 349 Eur“, – aiškino p. Algis.

Vienos šeimos dešimtmečio finansų tvarkymo istorija įtraukta į šią namų knygą.

Kas, kam ir kiek

2007-aisiais ši kėdainiečių šeima per metus išleido iš viso 18 071 Lt. Didžioji dalis šios sumos – 12 031 Lt teko būtiniausioms išlaidoms: maistui, komunaliniams mokesčiams, medicininėms paslaugoms ir vaistams, aprangai ir avalynei, higienos prekėms, buitiniams prietaisams, namo ir buto remontui.

Antraeiliams reikalams – pramogoms, dovanoms, sodo ir kapų priežiūrai, automobilio ir garažo išlaikymui – teko 6 040 Lt.

Kasmet, kylant infliacijai, šeima išleisdavo vis truputį didesnes pinigų sumas. Prieš euro įvedimą 2014 metais metinė išlaidų suma sudarė jau 25 681 Lt.

Išlaidų eiliškumas

Atidžiai analizuojant pajamų ir išlaidų lenteles matyti, kam buvo išleidžiama daugiausiai, o kam – mažiausiai pinigų.

Praktiškai kasmet trečdalį šeimos pajamų surydavo išlaidos maistui. Nemažą dalį biudžeto ši kėdainiečių pora skirdavo pramogoms, dovanoms. Taip pat didesnes pinigų sumas išleisdavo komunaliniams mokesčiams.
Po šių išlaidų mažėjančia tvarka rikiuodavosi medicininės paslaugos ir išlaidos vaistams, po to – namo ir buto remontui, buitiniams prietaisams bei automobilio ir garažo išlaikymui.

Mažiausiai pinigų ši šeima išleisdavo drabužiams ir avalynei, taip pat sodo ir kapų priežiūrai.

Po euro įvedimo

2015-aisiais, Lietuvoje pradėjus cirkuliuoti eurui, kėdainiečių metinės išlaidos buvo panašios, kaip ankstesniais metais, ir siekė 7 375 Eur. Tačiau kasmet išleidžiamų pinigų suma vis didėjo: 2016 m. – 9 570 Eur, 2017 m. – 8 885 Eur, 2018 m. – 10 190 Eur, 2019 m. – 8 253 Eur.

Pateikė ataskaitą

„2008 metais per mėnesį dviejų asmenų mūsų šeima viskam – mokesčiams, maistui ir kitiems išvardintiems dalykams išleido 478 litus, 2009 m. – 521 Lt, 2010 m. – 570 Lt, 2011 m. – 659, 2012 m. – 711 Lt, 2013 m. – 582 Lt, 2014 m. – 620 Lt. Tiesą sakant, 2015 metais įvedus eurą bendros mūsų išlaidos išaugo. 2015 m. viskam išleidome 615 Eur, 2016 m. – 798 Eur, 2017 m. – 740 Eur, 2018 m. – 849 Eur, o 2019 m. – 688 Eur“, – skaičius vardijo p. Algis.

Priklauso nuo požiūrio

Pasak senjoro, kai gerai viską suplanuoji ir paskaičiuoji, tai dar ir lieka sau į „kojinę“, ir pramogoms ir dovanoms artimiesiems, ir skanėstui.
„Niekada nebadavome ir nesiskundėme. Gal ant manęs kiti ir pyktelės, bet dabar lietuviai tikrai gyvena neblogai. Viskas priklauso nuo noro ir sugebėjimo tvarkytis finansuose bei optimistiško požiūrio į gyvenimą“, – pokalbį užbaigė p. Algis.

Tipinės lietuvių šeimos metinių išlaidų statistika.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.