Kėdainių senjorai rūpinasi savo sveikata

Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre (SJMC) rajono senjorai ir kiti brandaus amžiaus žmonės dalyvavo sveikatingumo popietėje, kurioje buvo pristatomos įgyvendinamų VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) prevencinių programų galimybės, vertinami ir aptarimai svarbiausi lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktoriai, teikiamos individualios konsultacijos, platinama dalomoji medžiaga.

Popietė buvo skirta susitikimui su sveikatos priežiūros specialistais ir lektoriumi, gydytoju Tomo Vilūnu apie pagrindinių širdies ir kraujagyslių, lėtinių neinfekcinių ligų pagrindinius rizikos faktorius, atsakoma į rūpimus klausimus.

Atliko tyrimus

Kol vieni klausėsi paskaitos, kitiems VšĮ Kėdainių PSPC sveikatos mokymo organizatorė Danutė Šilkaitienė čia pat vietoje atliko tyrimus: nustatė bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje, iš kapiliarinio kraujo tyrė trigliceridų kiekį, matavo arterinį kraujo spaudimą, įvertinus pacientų ūgį ir svorį, apskaičiavo kūno masės indeksą (KMI), norintiems matavo liemens ir klubų apimtį ir skaičiavo jų santykį. Šių rizikos faktorių nustatymas padės asmenims įsivertinti jų individualią riziką. Nustačius nukrypimus nuo normos, buvo rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju, gydytoju kardiologu, atlikti papildomus, išsamesnius tyrimus.

,,Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Kėdainių Trečiojo amžiaus universitetu (TAU), su Berlin-Chemie Menarini firma, kuri skiria dalinį finansavimą šių tyrimų atlikimui. Ir jei bus galimybė, šias akcijas kartosime ir apie tai informuosime rajono gyventojus“, – teigė sveikatos mokymo organizatorė Danutė Šilkaitienė.

TAU stiprina senjorų sveikatą

Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre įsikūrusio Trečiojo amžiaus universiteto vadovė Jūratė Vaitonienė patikslino, kad tos dienos susitikimas skirtas pirmiausia senjorams. Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras ir Kėdainių SJMC veikiantis trečiojo amžiaus universitetas sutelkė jėgas ir visiems Kėdainių miesto senjorams organizavo akciją, kurios metu gydytojas skaitė paskaitą apie širdies kraujagyslių ir kitų organų susirgimus, kraujagyslių ir kraujotakos sutrikimus, o dalyviai galėjo praktiškai išsitirti ir sužinoti, kokius turi rizikos faktorius ir kaip gali pastiprinti savo sveikatą.

Pasak Kėdainių PSPC projektų koordinatorės Jūratės Vaitonienės, širdies ir kraujagyslių ligos labai aktuali tema, nes šios ligos ,,stovi“ pačiame viršuje dažniausių susirgimų kreivėje ir išlieka pagrindine sergamumo ir mirštamumo priežastimi. Dauguma rizikos veiksnių susiję su neteisinga mūsų pačių gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, mažas fizinis aktyvumas, pastovi nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kurią įgyvendina pirminės sveikatos priežiūros centrai su rajonų Visuomenės sveikatos biurais, apima tam tikras amžiaus grupes, bet moterys virš 65 metų, o vyrai virš 54 metų nebepatenka į tas grupes ir tie tyrimai jiems būna arba mokami, arba skiriami atsiradus tam tikriems simptomams, kada padėti jau daug sudėtingiau.

Akivaizdu, kad prevencines priemones reikia pradėti taikyti kuo anksčiau, tuomet dažnai galima išvengti širdies bei kraujagyslių ligų sudėtingų komplikacijų, ilgiau džiaugtis gera sveikata.

,,Trečiojo amžiaus universitete sveikatos stiprinimui siūlomi įvairiausi užsiėmimai, daugiau orientuojamės į praktines veiklas – veikia kineziterapijos studija, vyksta mankštos baseine, šiaurietiško ėjimo treniruotės, relaksacijos pratybos. Kiekvieną savaitę, beveik kiekvieną dieną mes siūlome kažkokias veiklas, kurios stiprina sveikatą ir turi didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai“, – komentavo Kėdainių TAU vadovė J. Vaitonienė.

Rūpinasi savo sveikata

Paklausta, ar dažnai lankosi pas gydytojus, ar rūpinasi savo sveikata, Trečiojo amžiaus universitetą lankanti senjorė Elena sakė, kad lankosi pas gydytojus, daro tyrimus, rūpinasi savo sveikata. ,,Kiek įmanoma stengiuosi daryti mankštą. Vaikštau į mankštas Trečiojo amžiaus universitete, taip pat lankau mankštas, kurias darome Kėdainių skyriaus Neįgaliųjų draugijoje, bijau, kad nebūtų per daug tų mankštų,“ – su šypsena kalbėjo Elena.

Ar šiandieniniai atlikti tyrimai nenuliūdino jūsų? – teiraujuosi pašnekovės.

,,Tiesiog nudžiugino, viskas gerai“, – atsakė ji.

Ar reikalingi tokie susitikimai, paskaitos?

,,Tikrai labai reikalingi ir naudingi, juo labiau, kad mes sėdime namuose, neturime ką veikti. Tokios veiklos, tai mums išėjimas, pasivaikščiojimas, pabendravimas su žmonėmis, tiesiog tikrai labai patenkinta“, – gerai atsiliepė apie TAU veiklas moteris.

Džiaugėsi tyrimų rezultatais

Kita Trečiojo amžiaus senjorė Vida Klimanskienė, taip pat labai džiaugėsi atliktų tyrimų rezultatais, nors, kaip ji pati sakė, tikėjosi blogesnių.

Moteris neslėpė turinti antro tipo diabetą, naudoja vaistus, skaito literatūrą, kas tris mėnesius iš venos duoda kraują privalomiems tyrimams. Vida pasakojo, kad labai turi sekti ką ir kiek valgo. Moteris jaučianti, kada organizmas duoda ,,signalą“, kada ji suvalganti dėl jos ligos nederantį maistą. Labiausiai ji vengianti sūraus, kepto maisto, turinčio daug krakmolo, angliavandenių.

,,Galima viską valgyti, tik žinoti normas ir jausti saiką. Ir dar labai svarbu – fizinis aktyvumas. Kiek įmanoma, stengiuosi pavaikščioti. Mankštas pritingiu daryti, nors labai reikėtų pasimankštinti. Lankydama TAU esu linkusi užsiimti kūrybiniais darbais, tačiau kitais metais nutariau šiame universitete užsirašyti į mankštas“, – patikino Vida.

Gydytojas skaitė paskaitą

Gydytojas Tomas Vilūnas pažymėjo, kad vidutinio amžiaus žmonių tarpe kasmet insultu arba infarktu suserga 25 – 26 tūkst. žmonių, o kalbant apie garbaus amžiaus žmones, skaičiai dar didesni – tokių susirgimų būna net iki 35 tūkst. per metus.

,,Pagvildensime, kodėl tai vyksta, kokios priežastys, ką jaučiam, kokios pasekmės gali privesti prie viso šito ir kokia alternatyva – ką mes patys galime daryti, kad šitų insultų, infarktų mes turėtume kiek įmanoma mažiau. Tai ligos, susijusios su kraujotaka. Iš karto kyla klausimas, ar mes galime užbėgti už akių, kažkaip pajausti, kad man gresia insultas ar infarktas“, – klausė lektorius.

Kraujagyslių neskauda

Gydytojo teigimu, kraujagyslių, deja, neskauda. ,,Šiandien aš galiu jaustis visiškai gerai, man gali nesvaigti galva, manęs gali nemėtyti į šonus, mano kraujo spaudimas gali būti idealus, bet rytoj, aš nesuprantu kodėl mano viena veido pusė sukrito, kodėl mano kalba užstrigo, kodėl šiandien aš neužuodžiu, taip, kaip turėčiau užuosti. Nebegirdžiu taip, kaip turėčiau išgirsti”, – teigia gydytojas.

Mes dažnai esam įpratę įvardinti, kad insultas gali būti smegenų, o infarktas – širdies. O iš tikrųjų, pasak gydytojo, insultas gali ištikti kiekvieną organą, esantį mažajame kraujo apytakos rate, taip kaip regos, klausos, skonio, kvapo receptorių, galvos insultas. Na, o infarktas gali ištikti kiekvieną organą, esantį didžiajame kraujo apytakos rate. Tai ne tiktai širdis. Infarktas gali ištikti ir skydliaukę, užkrūčio liauką, plaučius, inkstus, kepenis, tulžies pūslę.

Kas lemia insultą, infarktą?

Kas atsitinka, kad įvyksta insultas, infarktas? Lektorius Tomas Vilūnas suprantamai aiškino, jog tai, be abejo, lemia kraujo srautas iki tam tikro organo, kurį ir galėjo ištikti insultas arba infarktas. Jeigu kraujo srautas yra nepakankamas, žmogų gali ištikti mikroinsultas arba mikroinfarktas, o jeigu kraujo srautas visiškai nebeįmanomas į tą organą, tuomet jo funkcija visiškai dingsta ir mes tai vadinam, kad šitas organas patyrė insultą ar tai infarktą.

Gydytojas paskaitos metu aiškino, kas dar yra didžiausias kraujagyslių priešas, kas paprasčiausiai jas kemša. Jis pateikė daugybę rekomendacijų, kaip to išvengti. ,,Tai bent jau gerkime vandenį – kiekvienas žmogus per parą turi išgerti nuo 1,5 iki 2 l vandens, nes ir mūsų kraujas yra sudarytas iš 90 proc. vandens“, – patarė gydytojas T. Vilūnas.

Kėdainių PSPC sveikatos kabineto darbuotojos pastebėjo, kad pastaruoju metu stebima tendencija: šių ligų ,,jaunėjimas” – vis dažniau širdies infarktu suserga jaunesni nei 45 metų vyrai bei moterys iki menopauzės. Jų rizika susirgti padidėja, jei kartu yra keli rizikos faktoriai, tarpusavyje susiję ir stiprinantys vienas kito poveikį. Todėl rizikos veiksnių nustatymas – svarbi prevencinių priemonių dalis: įvertinus didelę riziką, galima nedelsiant pradėti ją mažinti, o jeigu žmogus jau serga, rizikos faktorių kontrolė neleidžia ligai progresuoti.