Senėjimo tyrimas: gyvenimas gerėja, bet iki Europos vidurkių dar toli

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą vertina geriau nei prieš 5 metus, rodo pastarasis tarptautinis Europos senėjimo tyrimas. Tačiau einant senyn, auga vienišumas, o Europos senjorų savarankiškumo lygio dar nepasivejame. 

Mūsų senjorai vienišesni ir mažiau aktyvūs visuomenėje

Ypač ryškus atotrūkis kalbant apie senjorų socialinį aktyvumą – kiek jų mokosi, lankosi įvairios veiklos ar sporto klubuose, savanoriauja ar dalyvauja politinėje veikloje.

Analizuojant 65 metų ir vyresnių žmonių situaciją, pastebėta, kad, pvz., Danijoje, Nyderlanduose socialiai aktyviai gyvena daugiau nei 65% šių gyventojų. Tuo tarpu Lietuvoje šioje amžiaus grupėje visuomeninis aktyvumas – vos dešimt procentų. 

„Ši tendencija pastebima ir gatvėse. Kiek dažnai matome pas mus senjorus viešose erdvėse sporto klubuose, kine, politikoje ar savanoriaujančius?

Nagrinėjome, ar gali būti tai susiję su prastesne nei vakarų Europos šalyse sveikata. Paaiškėjo, kad ne: Danijoje net ir turėdami kasdienės veiklos apribojimų, tarkim, sunkiai judantys – 37% gyventojų vis vien lanko socialinį ar sporto klubą.

O pas mus ši dalis siekia vos vieną procentą“, – sakė profesorius dr. Antanas Kairys, Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) koordinatorius Lietuvoje  ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos vadovas. 

Sporto klubuose nėra vietos senukams

Pasak profesoriaus, tokia situacija rodo ir visuomenės požiūrį, tam tikrą diskriminaciją, o taip pat ir paslaugų prieinamumo ar infrastruktūros stoką, ne vien sveikatos ar finansines galimybes. 

„Vienišumas ir socialinis aktyvumas smarkiai susiję. Vyresniame amžiuje žmonės dažnai praranda artimus draugus ar gimines, su kuriais bendravo, o mes savo šalyje eidami senyn neturime kuo tų ryšių pakeisti.

Tai čia signalas ir savanorystės organizacijoms, ir visuomenės klubams, sporto klubams, labiau įtraukti šią amžiaus grupę kaip savo dalyvius.

Ji įvairialypė ir didelė, galinti būti ne tik aktyvi, bet ir atnešti į veiklą sukauptų žinių, kompetencijų“, – sakė prof. dr. A. Kairys. 

Mažiau savarankiški nei Europos senjorai

Lietuvoje tarp pensinio amžiaus žmonių maždaug penktadalis (apie 20 proc.) yra su kasdienės veiklos apribojimais.

Tai reiškia, kad jiems sunku be aplinkinių pagalbos tvarkytis namuose, pasigaminti valgyti, nusiprausti, apsipirkti ar apmokėti sąskaitas. Palyginti, Danijoje šioje amžiaus grupėje apribojimus patiria beveik perpus mažiau. 

Kaip akcentuoja VU Psichologijos instituto mokslininkė dr. Olga Zamalijeva, sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje atsilieka nuo Europos vidurkio. 

„Čia itin svarbu dirbti dviem kryptimis: ne tik stiprinti sveikatos sistemos orientaciją į ligų prevenciją, bet ir suteikti pakankamai paramos užtikrinant savarankiškumą senatvėje.

Matome, kad daugeliui pensinio amžiaus žmonių reikia daugiau pagalbos su kasdieniais klausimais, o ypač – daugiau galimybių dalyvauti visuomenėje, bendrauti, sportuoti, prisidėti prie savanorystės.

Tai svarbu, kad senatvė būtų ne liūdna ir vieniša, o rami ir gera,“ – sako VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. Olga Zamalijeva.

Šiuo metu vyksta dešimtoji tyrimo banga

Lietuvoje šiuo metu vyksta jau 10-asis tarptautiniu mastu vykdomas visuomenės senėjimo tyrimas. Tyrimo metu klausiama apie sveikatą, pinigus, ryšius su artimaisiais, kasdienių reikalų tvarkymą ir kitus gyvenimo aspektus.

Didžioji dalis gyventojų (apie 1,3 tūkst.) bus apklausiama jau ne pirmą kartą, mat šis tyrimas yra tęstinis, tiriantis senėjimo pokyčius namų ūkiuose bėgant metams.

Taip pat bus apklausta dar apie tūkstantis naujų tyrimo dalyvių. Visi jie iš anksto atrinkti atsitiktiniu būdu ir jau gavo kreipimosi laiškus. 

Apklausas gyventojų namuose atliks KANTAR apklausų atlikėjai. Jų skiriamasis bruožas – SHARE tyrimo atributika ir dinamometras, prietaisas rankų paspaudimo jėgai matuoti. 

Apie SHARE tyrimą
Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) tyrimas vyksta jau 24 metus. Jame dalyvauja 28 Europos šalys. Lietuvoje 2025 m. tyrimas atliekamas ketvirtą kartą. 

Tai yra pats didžiausias Europoje senėjimo tyrimas, analizuojantis 50+ amžiaus žmonių gyvenimą iš įvairių perspektyvų: sveikatos, pajamų, finansinio raštingumo, socialinio aktyvumo, užimtumo ir kt. 

Tyrimo duomenimis remiasi apie 20 tūkst. mokslininkų visame pasaulyje, taip pat Europos Komisija ir politikai, priimantys sprendimus. 

Lietuvoje tyrimą organizuoja Vilniaus universitetas, apklausas rengia KANTAR.

Pranešimas žiniasklaidai