Kėdainių miesto vardas stipriai siejasi su Kėdainių „Nevėžio“ vyrų krepšinio komanda, kuri varžosi pajėgiausiame šalies vyrų krepšinio čempionate. Bet ar žinote, kad kadaise labai gaji Kėdainiuose buvo ir moterų krepšinio tradicija? Pajėgi moterų komanda kovojo nacionalinėse pirmenybėse, iš kurių vėliau užsimezgė šiandienė Lietuvos moterų krepšinio lyga (LMKL). Kada kėdainietės rungtyniavo Lietuvos pirmenybėse, klausiate? Prieš 20, o gal jau ir arti 30 metų – skaičiuoja Kėdainių krepšinio bendruomenės nariai Gerda Čečkauskienė, Kastytis Kundrotas ir Stasys Mickevičius. Na, o šiuo metu esame istorijos perrašymo liudininkais – po kelių dešimčių metų pertraukos kėdainiečių komanda debiutavo 2022–2023 m. LMKL čempionate.
Krepšinio užuomazgos – vienoje iš Kėdainių bažnyčių
Ši sporto šaka tarp mergaičių Kėdainiuose itin išpopuliarėjo prieš daugmaž 50 metų. Šiandien žvelgdami į Kėdainių areną su moderniu sporto inventoriumi sunkiai įsivaizduotume, kad kadaise tuometė miesto sporto mokykla (dabar – sporto centras, aut. past.) buvo įsikūrusi senamiestyje, greta evangelikų reformatų bažnyčios.
Maldos namų pašonėje stovėjęs nedidukas pastatas tarnavo kaip mokyklos administracijos patalpos, o bažnyčios viduje dunksėjo kamuoliai – čia buvo pagrindinė sporto mokyklos krepšinio aikštelė jaunimui treniruotis ir rungtyniauti. Itin gausiai rinkosi 1965–1975 m. gimusių mergaičių komandos. Šių gimimo metų žaidėjoms ūgtelėjus, tarp 1980 ir 1990 m. pasipylė ir prizinės vietos tuometėse Lietuvos moksleivių pirmenybėse.
Beje, 1971 m. gimimo kėdainiečių komandoje užaugo Europos moterų krepšinio čempionė (1997 m.) Jovita Jutelytė. Jos komandos draugė G. Čečkauskienė šiandien Kėdainių sporto centre (SC) krepšinio meistriškumo moko viso krašto mergaites.
Ne kas kitas, o pati Gerda ir subūrė bei 2022 m. rudenį stojo prie „Kėdainių SC“ moterų komandos, po dešimčių metų pertraukos ginančios Kėdainių miesto vardą moterų lygoje, vairo.
„Sunku tiksliai pasakyti, kiek laiko Kėdainiai neturėjo moterų komandos. Aš pati dar mokiausi Vilniaus sporto mokykloje-internate, buvo laikotarpis, kai grįždavom žaisti už vadinamą Kėdainių rajono moterų „Nevėžio“ komandą. Turėjome žaidžiančią trenerę Virginiją Vaičiuvienę, kurią vadinom ne trenere, o mama, prisimena G. Čečkauskienė. – Vėliau Virginija išsikraustė į Vilnių, savanorių jos darbams tęsti neatsirado, todėl komanda natūraliai ir subyrėjo. Dvidešimt metų tikrai neturėjome komandos Lietuvos moterų krepšinio lygoje. Viskas užsibaigdavo moksleivių čempionatais.“
(Ne)išbarstytas talentas ir (ne)prigesusi meilė krepšiniui
Paklausa, kurgi šuo pakastas – nejaugi priblėso kėdainiečių merginų talentas, G. Čečkauskienė purto galvą. Nors ir Nepriklausomos Lietuvos istorijoje kėdainietės moksleivės yra daug kartų skynusios medalius, tęstinumo link moterų krepšinio tiesiog nebuvo.
Viena vertus, pasak trenerės, subyrėjus pajėgiai moterų ekipai, kartu prigeso ir pati tradicija. Kita vertus, išauginti naujas lyderes Kėdainių mergaičių krepšinio treneriams reikėjo laiko.
„Vesčiau prie to, kad mano laikais moterų krepšinio populiarumas buvo aukštumose. O kodėl gi jis buvo aukštumose? Todėl, kad mes, tuometiniai vaikai, elementariai neturėjome super didelio popamokinių veiklų pasirinkimų. Dabar viskas kitaip. Kai į pirmą treniruotę atėjusi mergaitė pradeda vardinti lankomus būrelius, t. y. beria dailę, muziką, kalbų mokyklą, dar ir robotiką, tu supranti, kad reikės daug darbo įdėti tam, jog iš visų būrelių vaikas ateitų būtent pas tave. Ypač, jeigu matai, kad vaikas turi duomenis, kad jis „gera medžiaga“, iš kurios gali padaryti sportuojantį žmogų“, – dėsto G. Čečkauskienė.
Pasak beveik 30 metų Kėdainių miesto mergaites treniruojančios pašnekovės, kraštiečių talentas ir meilė krepšiniui toli gražu neprigeso: „Sakyčiau taip: talentas nemirė, bet mes turime nerti žymiai giliau ir tą talentą išsikasti tiesiogine to žodžio prasme. Beje, išsikasti neužtenka – išsikasęs tu jį laikai įsikabinęs kojomis ir rankomis.“
Ilgai gvildenta idėja virto kūnu
Trenerės G. Čečkauskienės žodžius apie tai, kad kėdainietėms netrūksta nei talento, nei aistros, patvirtina ir faktai. Šiame 2022–2023 m. krepšinio sezone po nebeatsekamos trukmės pertraukos Kėdainių moterų krepšinio komanda žengė ant parketo LMKL čempionato B diviziono dvikovoms.
Moterų lyga suskirstyta į du divizionus. Aukščiausiame A divizione varžosi 5 šalies moterų komandos, tarp kurių ir bene žinomiausia Vilniaus „Kibirkštis“. Stipriausios komandos rungtyniauja ir Baltijos moterų krepšinio lygoje su latvėmis bei estėmis.
Antrajame pagal pajėgumą B divizione, kuriame grumiasi kėdainietės, šį sezoną rungtyniauja 13 komandų. Kėdainiečių sąskaitoje – 7 pergalės ir 9 kluptelėjimai. Bendroje įskaitoje kraštietės žygiuoja aštuntos.
„Kėdainių sporto bendruomenė bendrauja labai artimai. Bemaž kiekvieną kartą mums susirinkus, iš kolegų vyrų pusės prasidėdavo pakalbinimai: „Gerda, o tu ar prisimeni, kaip faina buvo, kai moterų komandą turėjom?“. Mano komandos draugės, dabar suaugusios moterys, vis nostalgija pasidalindavo. Visada jutau savotišką niuksą – o kodėl dabar neturim?“ – prisimena G. Čečkauskienė.
Kėdainių sporto centre dirba 7 krepšinio treneriai. G. Čečkauskienė tarp jų – vienintelė specialistė, ugdanti jaunąsias krepšininkes. Iki tol epizodiškai su merginomis dirbo Gerdos kolegos – treneriai Saulius Gaurilčikas, K. Kundrotas, S. Mickevičius.
Pastarajam prieš dešimtmetį išėjus į užtarnautą poilsį, G. Čečkauskienė taip ir liko mergaites ir merginas treniruoti viena.
„Dėl šios priežasties žmonės, kurie vadovauja sportui mūsų mieste, kurie priima sprendimus, būtent manęs atsargiai pasiteiraudavo, galbūt mano panelės galėtų ir norėtų dalyvauti Lietuvos moterų krepšinio pirmenybėse, B divizione“, – pasakoja G. Čečkauskienė.
Pasak ilgametės trenerės, mintys apie Kėdainių moterų komandą galvoje sukosi keletą pastarųjų metų. G. Čečkauskienė svarstydavo, kaipgi toji ekipa galėtų atrodyti, aplink kurias patirties turinčias lyderes galėtų lipdytis jaunesnės žaidėjos. Prieš metus mintys ir pasvarstymai virto realiais darbais.
„Kadangi mano ryšiai su buvusiomis auklėtinėmis nenutrūksta, pradėjau joms garsiai transliuoti šį sumanymą. „Ar atvažinėtumėte, jeigu atkurtume Kėdainių moterų komandą, ar žaistumėte?“ – klausiau. Raminau, kad eitume į B divizioną, kurio lygis žemesnis, todėl automatiškai ir startas būtų lengvesnis. Mano didžiai nuostabai, jos labai entuziastingai sutiko“, – stebisi G. Čečkauskienė.
Džiugiai tokį pasiūlymą priėmė ir jaunėlės, vis dar moksleivės, 2004–2005 m. gimimo G. Čečkauskienės auklėtinės. Trenerė mergaites perspėjo: nors joms ir pagelbės suaugusios kėdainietės, bet varžovės gali ne juokais pakaršti kailius. Tačiau ir tai jaunėlių neišgąsdino.
Tikslas – iškovoti kelialapį į atkrintamąsias
„Viskas sukrito į savo vietas: aš jaučiausi pasiruošusi, mano merginos irgi užsidegė noru ginti Kėdainių vardą Lietuvos moterų krepšinio lygoje. Pati lyga plėtėsi ir noriai mus priėmė – nereikėjo net startinio mokesčio, tik ateikite!“ – pasakoja trenerė.
B divizione rungtyniaujančios „Kėdainių SC“ ekipos sudėtyje – šešiolika merginų ir moterų. Tik dvi iš jų – „legionierės“, arba, kaip sako G. Čečkauskienė, – ne grynakraujės kėdainietės, jos auklėtinių draugės iš Kauno.
„Visos kitos – kėdainietės. Kelios – pas mane besitreniruojančios moksleivės, kitos – vyresnės studentės arba jau dirbančios jaunos moterys. Treniruojamės šešis kartus per savaitę. Žodžiu, laukiu savo žaidėjų kasdien, ir jos suvažiuoja – kas po mokslų, kas po darbų“, – džiaugiasi G. Čečkauskienė.
G. Čečkauskienė atskleidžia, kad paaiškėjus, jog kėdainietės po kelių dešimtmečių pertraukos sugrįš į moterų kovas, kolegos smalsavo apie debiutinio sezono tikslus. Pradžioje trenerė buvo kukli ir teigė, kad svarbiausia – nelikti paskutinėms, apžaisti bent jau lentelės apačioje besivelkančias komandas.
„Na, ir ką gi: pradėjome žaisti, pamatėm, kad galim kabintis ne į vieną ir ne į dvi varžovių komandas. Apetitas išaugo, ir dabar mūsų tikslas – papulti į aštuoniukę, sudalyvauti „play off‘uose“, t. y. atkrintamosiose varžybose. Šiandien tai – labai realus variantas mums“, – patikina G. Čečkauskienė.
Tiek ekipos trenerė Gerda, tiek krepšininkės ruošiasi rungtynėms ir žaidžia vedinos altruistiškų tikslų – jos už šią veiklą atlyginimų negauna. Tad kam gi šalia visų kitų veiklų trenerei G. Čečkauskienei prireikė ir dar vieno įsipareigojimo?
„Moterų krepšinio komanda yra sena mano svajonė ir ambicija. Tai taip pat sena svajonė tų kėdainiečių, kuriems mielas krepšinis, kurie tame mato prasmę. Mato prasmę būnant su krepšiniu, krepšinyje ir šalia krepšinio. Tiems, kuriems krepšinis yra gyvenimo būdas. Ir tu supranti, kad to reikia ne tau vienam, kai sugrįžti su savo žaidėjomis vidurnaktį iš rungtynių Druskininkuose. Ir tu žinai, kad visos kelsis rytoj ryte labai anksti – kas į darbus, kas į gimnaziją, kas į studijas, bet tu nesiskundi, nes žinai, kad tai yra gėris. Tai ir yra gyvenimo razinkos“, – motyvuoja G. Čečkauskienė.
Neabejoja: reikalingas antras mergaičių treneris
Ilgametę Kėdainių SC krepšinio trenerę G. Čečkauskienę į šį sportą atvedė jos pirmasis treneris, didelį treniravimo bagažą sukaupęs K. Kundrotas.
Specialistas lankėsi miesto mokyklose ir kvietė krepšinį išbandyti tuometines pradinukes, gimusias 1971 m. Ta pati vaikų „žvejojimo“ mokyklose technika, beje, išlikusi iki šių dienų.
„Tą grupę treniravau metus laiko, po to ją perėmė jau šviesaus atminimo treneris Petras Aksenavičius. Su mergaitėmis epizodiškai dirbau beveik dešimtmetį, vėliau apsistojau ties berniukų treniravimu, – pasakoja K. Kundrotas, kurio auklėtinės 1980-aisiais tapo Lietuvos moksleivių mažojo krepšinio čempionėmis.
Kėdainių moterų ekipos debiutas LMKL B divizione, K. Kundroto įsitikinimu, labai reikšmingas sprendimas. Pirmiausia dėl to, kad, pasak trenerio, moterų krepšinis ilgą laiką apskritai buvo praradęs savo pozicijas Lietuvoje – rezultatai tebūdavę vidutiniški tiek moksleivių lygyje, tiek suaugusių moterų.
„Sunku pasakyti, kas tai lėmė. Gal tiesiog moterų krepšiniui buvo skiriamas mažesnis dėmesys, palyginus su vyrų? Dabar Lietuvos krepšinio federacijos žmonės, man atrodo, jau pradėjo krutėti moterų krepšinio klausimu. Prieš kelerius metus buvo įkurtas ir LMKL B divizionas, prisijungė komandų iš visos Lietuvos. Tai – vienas iš būdų populiarinti moterų krepšinį“, – neabejoja K. Kundrotas.
Pasak stratego, Kėdainiams vienareikšmiškai reikalinga moterų krepšinio komanda: „Jos ne tik garsina mūsų vardą Lietuvoje. Žvelgiant giliau, tame aš matau ir mergaičių krepšinio tęstinumą Kėdainiuose. Anksčiau dažnos kėdainietės krepšininkės kelias užsibaigdavo ties abitūra, o dabar joms prieš akis bus ir dar vienas laiptelis.“
Tam, kad šalies pirmenybėse mūsiškės pakovotų dėl medalių, K. Kundroto manymu, reikia kelių sezonų įdirbio ir žaidėjų iš kitų miestų pastiprinimo. Trenerio teigimu, puiki situacija susiklostė Regionų krepšinio lygoje rungtyniaujančioje Kėdainių vyrų komandoje: pusę jos sudaro vietiniai, likusi pusė – žaidėjai iš kitų miestų.
„Na o jeigu darant dar gilesnį pjūvį, mums reikia dar vieno moterų krepšinio trenerio arba trenerės Kėdainiuose. Pamenu, kai eidavau per mokyklas kviesti į treniruotes berniukus, mergaitės klausdavo, kada kas nors kvies jas, ir labai nusimindavo, kai pasakydavome, jog jų amžiaus grupės paprasčiausiai nebus. G. Čečkauskienė – vienintelė mergaičių trenerė, su kiek gi grupių ji gali produktyviai dirbi pati viena? Dviem, na daugiausia trimis. Tiesiog fiziškai neįmanoma apsiimti daugiau, o gaila, nes dėl tokios padėties už borto lieka daug mergaičių“, – akcentuoja K. Kundrotas.
Sėkmės paslaptis – žaidėjų tarpusavio santykiai ir jų ryšys su trenere
Naujieną apie Lietuvos moterų krepšinio pirmenybių B divizione debiutuosiančią komandą džiugiai sutiko ir Kėdainių krepšinio mohikanas S. Mickevičius.
„Kai pirmąjį kartą išgirdau, kad turėsime komandą, negalėjau patikėti. Labai apsidžiaugiau. Šaunuolė Gerda, kad subūrė tą komandą. Čia jos nuopelnas, ir didžiulis. Komanda būtina tam, kad populiarintume moterų krepšinį Kėdainiuose. Mūsų jaunimas, jaunos mergaitės ateina, žiūri, mokosi – tai yra labai gerai, – įsitikinęs kraštiečių rungtynes Kėdainių arenoje ir pats stebintis S. Mickevičius. – Mano asmenine nuomone, ir ne vien mano asmenine nuomone – Lietuvoje moterų krepšinio lygį būtina kelti. Tuo pačiu turime jį kelti ir Kėdainiuose, tad šitos komandos subūrimas – sudėtingas, bet tvirtas žingsnis, su kuo aš labai ir sveikinu.“
Pasak S. Mickevičiaus, pagrindinė kėdainiečių ekipos stiprybė – žaidėjų kovingumas, drausmė, jų tarpusavio santykiai ir, svarbiausia, komandos santykis su trenere.
„Krepšinyje yra taip: gali aikštėje žaisti penki didžiausi talentai, bet jeigu nebus susikalbėjimo, nebus ir rezultato. Ryšys šiame sporte – vienas pagrindinių dalykų, jeigu ne pagrindinis. „Kėdainių SC“ komanda yra kaip kumštis. Jeigu kam nors trenksiu suspaustu kumščiu – suduosiu stiprų smūgį. Jeigu trenksiu išskėstais pirštais – aš juos tiesiog susilaužysiu. Tad būtinas supratimas, kad treneris-komanda, komanda-treneris turi būti vienalytis nedalomas monolitas, kitaip nebus pergalių“, – įsitikinęs 1992 m. vyrų krepšinio komandą „Nevėžis“ įkūręs kraštietis S. Mickevičius.
Na o ko gi, S. Mickevičiaus manymu, reikia, kad Kėdainiai vieną dieną turėtų aukščiausiame A divizione žibančią moterų komandą? „Žvėriško darbo, didžiulio pasiaukojimo, kantrybės, bet būtų labai smagu turėti ne tik aukščiausio lygio vyrų, bet ir moterų komandą Kėdainiuose. Ir, svarbiausia, kad joje rungtyniautų kuo daugiau mūsiškių kėdainiečių žaidėjų, kad išsaugotume savo identitetą“, – pabrėžia S. Mickevičius.
Kitas Lietuvos moterų krepšinio lygos B diviziono rungtynes „Kėdainių SC“ (7/9) namų aikštėje žais kovo 2 dieną, ketvirtadienį, su Panevėžio „Naftėnas-R.Sargūno SG-SC“ (10/6) ekipa. Ginčo kamuolys į orą išmestas bus 18:00 val.
Titulinė nuotrauka: Lietuvos moterų krepšinio lygos B divizione rungtyniaujanti „Kėdainių SC“ ekipa. (Asmeninio albumo nuotr.)
