„Kai gamtoje nėra daug šviesių, ryškių spalvų, kai aplink labai niūru, ruda, pilka ir juoda, o dažnas žmogus eina susiraukęs, nesišypso, kai laukiant didžiųjų artėjančių švenčių norisi jaukumo, grožio, šviesos ir šilumos, ir jeigu to nerandi aplinkui, bandai susikurti pats. Aš tą ir darau“, – pristatydama penktąją personalinę tapybos darbų parodą sako šeimos gydytoja Rima Petrilevičienė.
Paroda – šeimos medicinos skyriuje
Paroda „Šviesos žaismas“, kurioje 30 akvarelių, puošia VšĮ Kėdainių PSPC šeimos medicinos skyrių (II a.). Tai jau penktoji šeimos gydytojos personalinė tapybos darbų paroda.
Pasak autorės, akvarelėse šviesa atsispindi įvairiuose objektuose, daiktuose, gamtos reiškiniuose. „Darbuotojai, palyginę buvusią parodą su dabartine, sako, kad šios akvarelės yra tamsesnės. Bet kad galėtum parodyti šviesą, turi aplink šviesą esančius objektus rodyti tamsesnius. Tuomet šviesa atsispindi per laiptų kampą, tilto kraštą, namo sieną krentantį šešėlį. Tai ir įrodo, kad šalia yra šviesa“, – paaiškina darbų autorė.
Prieš tai daugiau nei pusmetį šeimos medicinos skyriuje buvo eksponuojama trečioji tapybos darbų paroda „Pasaulis pro mano langą“.
„Šviesos žaismas“ – penktoji gydytojos R. Petrilevičienės personalinė tapybos darbų paroda.
Pirmoji – „Rudens vernisažas“ buvo eksponuojama praėjusių metų pabaigoje Pajieslio bendruomenės centro patalpose (Kėdainių raj.), gimtajame Rimos krašte. Antroji – „Žiemos akvarelė“ – Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriuje šių metų pradžioje. Trečioji – „Pasaulis pro mano langą“ daugiau nei pusmetį nuo pavasario iki dabar džiugino Kėdainių PSPC lankytojų akis. Ketvirtoji – „Stotys“ buvo eksponuojama Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos patalpose pavasarį.
Tapyti pradėjusi daugiau kaip prieš pusantrų metų, kūrėja skaičiuoja per du šimtus penkiasdešimt akvarelių. Tapo beveik kasdien. Akvarelės tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Niekada anksčiau nesimokiusi dailės, dabar visa galva paniro į tapybą. Tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kėdainių skyriaus nare.
Iš kolekcijos ,,Šviesos žaismas”.
Yra savamokslė
„Esu savamokslė, – teigia R. Petrilevičienė, – bet mokausi labai daug ir iš garsiausių pasaulio akvarelistų. Esu „Artefakto school“ bendruomenės narė. Tai yra tarptautinė akvarelistų mokomoji online studija, kurios dėstytojai yra daugybė garsių pasaulio dailininkų: Javid Tabatabei, Andy Evansen, Konstantin Sterkhov, Ana Ivanova, Michal Jasiewicz, Tatiana Anisimova, Thomas Shaller, Ilya Ibryaev, Prasad Beaven, Nicholas Tobias ir kiti.
Įsigijau daug mokomosios literatūros ir jaučiuosi kaip tikra studentė, kasdien ruošdamasi atsiskaitymams pačiai sau ir kartu mano tapyba besidžiaugiantiems socialinių tinklų draugams.
Pažįstami stebisi – iš kur pas tave tiek laiko paišymams? Laiko turiu tiek pat, kaip visi kiti mirtingieji. Nei daugiau, nei mažiau. Lygiai 168 valandas per savaitę, kad daryčiau tai, ko labiausiai noriu. Šiuo metu labiausiai noriu tapyti.
Kaip sako mano mokytojai, norint būti dailininku nereikia turėti talento. Paprasčiausiai reikia žinoti technikas ir labai daug dirbti. Tapybos mokomasi kaip skaitymo ar rašymo. Kuo daugiau įdedi pastangų, tuo geresnį rezultatą gauni.
Džiaugiuosi kiekviena savo akvarele. Jos kaip mano kūdikiai. Kiekviena akvarelė parodo pasaulį tokį, kokį aš matau savo akimis, kaip suvokiu savo protu ir kokį jaučiu savo širdimi.•“
Šeimos gydytojos teigimu, tapyti – tai vienas iš būdų atsipalaiduoti, nes neretai, grįžus po sunkios darbo dienos, norisi imtis visiškai kitos veiklos, to, kas nuramintų, leistų pailsėti. Ir iš to atsirado akvarelės.
Ji džiaugiasi galimybe eksponuoti savo darbus įstaigoje, kurioje praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį. Autorė tikisi, kad žvelgdami į akvareles, džiaugsis tiek įstaigos darbuotojai, tiek lankytojai. Džiaugsis ir ji.
