Yra tekę girdėti (teisybė tai ar anekdotas?), kad sovietinėje kariuomenėje kareivukams tekdavę vykdyti keistus karininkų įsakymus – žaliai dažyti žolę. Panaši situacija šiomis dienomis vyksta Kėdainiuose.
Kėdainiečių išrinktas LR Seimo narys Viktoras Fiodorovas kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės merą Valentiną Tamulį dėl … nelaistomos Kėdainių miesto stadiono pagrindinės aikštės dirbtinės dangos.
V. Fiodorovas apsilankė „Nevėžio“ futbolo rungtynėse ir aikštės nuotraukas nusiuntė merui reikalaudamas pasirūpinti sintetinės žolės laistymu.
Rajono meras V. Tamulis „Kėdainių mugei“ patvirtino: „Taip, esu gavęs žinutę iš Seimo nario Viktoro Fiodorovo, kad nauja danga nei laistoma, nei šukuojama.“
Pasak rajono mero, jis buvo išsikvietęs Sporto centro direktorių Tomą Pakštį, kuris atsivežė žurnalą ir parodė, kad periodiškai veja yra šukuojama – tai fiksuojama žurnale.
„Kadangi futbolo aikštės danga yra dirbtinė (sintetinės žolės), jos laistyti nereikia. Tokias dangas rekomenduojama apipurkšti vandeniu esant dideliems karščiams. Atsižvelgiant į buvusią lietingą vasarą net tokio poreikio tai daryti nebuvo“, – „Kėdainių mugei“ teigė meras.
Futbolininkai: stadionas yra geros būklės
Kėdainių miesto stadione sportuojančio futbolo klubo „Nevėžis“ (nuo vaikų iki profesionalios vyrų komandų), vadovas Saulius Skibiniauskas nusiskundimų stadiono infrastruktūra neišsakė. Anot futbolo specialisto, dirbtinė danga yra patogi tuo, kad ant jos sportininkai gali sportuoti beveik ištisus metus.
Be abejo, profesionalūs futbolininkai labiau norėtų rungtyniauti natūralios vejos aikštėse, tačiau treniruotėms būtina ir dirbtinės dangos aikštė.
„Tikrai Kėdainių miesto stadionas yra geros būklės“, – sakė S. Skibiniauskas. Tai įrodo ir kasmet „Nevėžiui“ išduodama Lietuvos futbolo federacijos licencija.
Sukurta, kad nereikėtų laistyti: vanduo brangus
Kėdainių miesto stadiono aikštę prižiūri UAB „Fortera“, kuri specializuojasi dirbtinių dangų klojime futbolo aikštėms, krepšinio aikštelėms, teniso kortams, bėgimo takeliams, žolės riedulio, golfo aikštelėms, kitoms sporto šakoms bei poilsiui. Visos dangos turi kokybės ir atitikties sertifikatus, galiojančius Europos Sąjungoje. UAB „Fortera” turi reikalingas licenzijas, leidžiančias jai, kaip pagrindinei rangovei, verstis statybine veikla ir yra reguliariai atestuojama LR aplinkos ministerijos.
„Prižiūrime Kėdainių miesto stadiono aikštę, kaip ir priklauso, yra grafikai, vedami priežiūros žurnalai, kiekvieną kartą atlikus darbą juose pasirašoma“, – patvirtino UAB „Fortera“ direktorius Egidijus Kriščiūnas.
Pasak aikštę prižiūrinčios įmonės vadovo, svarbiausia prižiūrint dirbtinę dangą yra jos šukavimas. Tai Kėdainių stadione yra atliekama kas savaitę. Pavasarį ir rudenį – danga „išakėjama“. Prižiūrimos siūlės, kad nebūtų įplyšimų ir, jei reikia, papildomi užpildai guma.
Paklaustas apie būtinybę laistyti sintetinę žolę, E. Kriščiūnas priminė, jog dirbtinė danga buvo sukurta tam, kad jos nereikėtų tiek daug (kaip natūralios vejos – red. past.) prižiūrėti ir laistyti.
„Būtinybės ją laistyti nėra, nes ji sukurta tam, kad nereikėtų laistyti, taupant vandenį, kadangi vanduo yra brangus“, – paaiškino specialistas.
Pasak jo, visa pietinė Europos dalis bei Afrika kenčia dėl vandens stygiaus, o laistymas yra brangus. Kadangi tokiomis sąlygomis natūralias aikštes reikia dažnai laistyti, o kokybės vis tiek nėra, tam ir buvo sukurta dirbtinė danga, kurios nereikia laistyti.
„Kitas dalykas, kai atliekami dirbtinės dangos tinkamumo sportui testai (kamuolio riedėjimo ir sportininkų judesių), jie daromi ant nelaistomos dangos. Ta pati danga yra ir uždarose arenose, kur ji nėra laistoma. Šiuo atveju galima pasakyti, kad tos dangos laistyti nereikia“, – sakė E. Kriščiūnas.
Prabanga ar būtinybė?
Laistymo sistema Kėdainių miesto stadione buvo įrengta renovuojant stadioną, su intencija „jei reikės“. Nuo 2012 metų Kėdainių miesto stadiono pagrindinėje aikštėje patiesta dirbtinė danga.
Kaip teigia visi pašnekovai, laistyti Kėdainių stadiono aikštės su dirbtine danga poreikio nėra. To reikia tik Seimo nariui.
Dirbtinė danga sukurta tam, kad ant jos lauko sąlygomis būtų galima ilgiau treniruotis nei ant natūralios ir siekiant taupyti vandenį. Jei ištiktų didžiuliai karščiai ir aikštę reiktų atvėsinti, pigiau būtų paprašyti ugniagesių pagalbos. Bet tokių atvejų – vienetai, juolab, kad LFF Pirmos lygos pirmenybėse per patį vidurvasarį būna pertrauka.
E. Kriščiūnas, kurio vadovaujama įmonė dirbtines dangas yra įrengusi daugelyje šalies stadionų ir aikštynų, pavardijo Lietuvoje esančius futbolo maniežus su dirbtine danga ir patikino, jog niekur dirbtinė danga nėra laistoma.
„Jei poreikis būtų laistyti, tai gal ir uždarose patalpose dirbtinę dangą reiktų laistyti“, – retoriškai svarstė pašnekovas.
Pasak Kėdainių stadioną valdančio Kėdainių sporto centro direktoriaus T. Pakščio, iš futbolininkų priekaištų dėl stadiono priežiūros jis nesulaukęs. Dėl aikštės šukavimo – taip pat. Aikštės danga visus reikalavimus atitinka.
„Kėdainių mugės“ žiniomis, centrinio stadiono sintetinės žolės laistymui vien siurblinės, esančios prie Nevėžio upės, remontas ir paleidimas kainuotų iki 10 tūkst. Eur. O jau seniai nenaudojamą siurblinę paleidus, neaišku, kas būtų toliau, ar tie vamzdžiai, po žeme einantys į centrinę stadiono aikštę, nėra supuvę. Jų remonto kaštai išaugtų jau gal ir iki šimto tūkstančių eurų.
