Nuo šių metų pradžios Kėdainių rajono savivaldybė įgyvendina savarankišką piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo funkciją.
Tam tikslui visose rajono seniūnijose suburtos socialinės paramos teikimo komisijos, kurios sprendžia, ar pašalpos prašytojas tikrai stokoja lėšų gyvenimui ir stengiasi užsidirbti pats.
Į šias komisijas įtraukiami vietos bendruomenės, policijos, seniūnijos atstovai ir kiti žmonės, pažįstantys paramos prašytojus bei galintys prisidėti prie tikslingesnio jų skyrimo.
Rezultatai – iškalbingi
Rezultatai iškalbingi: nuo 2012-ųjų savivaldybėje socialinei paramai skiriamų lėšų sumažėjo keliais milijonais litų.
Statistika taip pat byloja, kad 2012 metais piniginę socialinę paramą kas mėnesį gaudavo 4664, 2013 metais – 3997, o per 2014 metų devynis mėnesius – 3016 rajono gyventojų.
Pasak rajono Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jūratės Blinstrubaitės, griežtesnės kontrolės imtasi dar 2013-aisiais, kai prasidėjo savarankiško socialinės paramos skyrimo eksperimentas keliose bandomosiose šalies savivaldybėse.
„Skaičiai kasmet keičiasi ne tik dėl griežtesnės kontrolės. Įtakos turi ir sumažėjęs nedarbas, padidėjęs minimalus atlyginimas“, – sakė J. Blinstrubaitė.
Šįmet dažniau nei pernai apie įtartinus pašalpų gavėjus praneša jų kaimynai ar kiti tai pastebintys gyventojai. Daugelis jų skambina arba į rajono Socialinės paramos skyrių, arba į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri turi specialiai tam skirtą pasitikėjimo telefoną.
Pelėdnagių seniūnas Valentinas Tamulis dar pastebėjo, kad sąžiningesnis paramų skirstymas sumažino įtampą tarp gyventojų: neliko tiek pasipiktinimo, vaidijimosi dėl pašalpų, nes visi mato, kad padedama tik tiems, kuriems labai reikia.
Nepatogu kaimų gyventojams
J. Blinstrubaitė pripažino, kad neteisėti bandymai gauti paramą tebeegzistuoja – dirbama nelegaliai, slepiami sugyventiniai, su kuriais kartu vedamas namų ūkis, prisigalvojama kitokių gudrybių.
Kai kuriems gyventojams atsisakyti prašančiojo paramos statuso tikrai sunku – dažniausiai tai patiria kaimų gyventojai: jie negali rasti darbo arčiau namų, o važinėti į miestą – brangu, tam tenka išleisti didelę dalį uždarbio, be to, problematiška prižiūrėti vaikus.
Teks suaktyvėti bendruomenei
Vienai socialinės paramos komisijų vadovaujantis Pelėdnagių seniūnas Valentinas Tamulis perspėja, kad naujoji tvarka, kaip ir lazda, turi du galus.
V. Tamulio teigimu, šįmet jo vadovaujamoje seniūnijoje socialinei paramai skiriamų lėšų sumažėjo kone perpus: nuo 45 tūkstančių litų sausį iki 17,2 tūkstančių litų spalį.
Seniūnas įsitikinęs, kad tokia tvarka jau seniai turėjo būti sukurta, nes iš pašalpų pernelyg pelnydavosi tie, kurie tiesiog nenori dirbti.
„Dalis gaunančiųjų pašalpas įsirengdavo šiltnamius, augindavo juose daržoves ir net samdydavosi darbininkus, o oficialiai apie tai, žinoma, nepranešdavo“,– sakė V. Tamulis.
Tačiau sumažėjus socialinės paramos gavėjų, seniūnijoje ėmė stigti darbo jėgos – atidirbančiųjų už pašalpas.
„Atidirbantieji už pašalpas dažniausiai tvarkydavo aplinką. Dabar į šį reikalą teks aktyviau įsijungti bendruomenei“, – sakė V. Tamulis.
Seimas pataisė įstatymą
Prieš kone dvejus metus savarankišką socialinės paramos skyrimą kaip eksperimentą išbandė Akmenės, Panevėžio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės.
Eksperimento išvadas įvertinus kaip teigiamas, Seimas priėmė „Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams“ įstatymo pataisas, kuriomis nuo šių metų pradžios vadovaujasi jau visos Lietuvos savivaldybės.
