Rugsėjo 10-ąją minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Visais laikais savižudybė buvo ir tebėra sukrečiantis, prieštaringas, daug diskusijų keliantis reiškinys. Savižudybių mastai išlieka dideli, o tai daryti skatina daugybė krizines situacijas sukeliančių veiksnių. Labai svarbu tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui laiku suteikti pagalbą

Išsiskiriame Europoje

Savižudybių skaičius – labai svarbus rodiklis, atspindintis visuomenės psichikos sveikatos būklę. 2001 m. Lietuvoje nusižudė 1535, o 2019 m. – du kartus mažiau, 658, žmonės. Nors savižudybių skaičius mažėja, ši problema yra aktuali ir spręstina iš esmės, nes Lietuva daug metų Europoje išsiskiria didžiausiu savižudybių skaičiumi.

2001 m. Kėdainių rajone savo noru iš gyvinimo pasitraukė 31 asmuo, 2009 m. – 36, 2019 m. – 19 asmenų. Praėjusiais metais mūsų rajone nusižudė 1 moteris ir 18 vyrų. Analizuojant pagal amžių, vienas iš nusižudžiusiųjų buvo vaikas (15–19 m. amžiaus grupėje), 5 žmonės priklausė 20–44 m. amžiaus grupei, 5 buvo nuo 50 iki 64  m. amžiaus, o 8 asmenys – 65 metų ir vyresni.

Kaime savižudybių skaičius buvo didesnis nei mieste. 18 atvejų buvo tyčinių susižalojimų pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant ir 1 atvejis – tyčinis susižalojimas gaisru ir ugnimi.

Prevencinė veikla

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su rajono savivaldybe ir kitomis įstaigomis, vykdo savižudybių prevencinę veiklą. Biuro specialistės dalyvauja savižudybių prevencijos (ASIST) mokymuose, kurių savižudybių intervencijos programos pripažintos vienomis geriausių pasaulyje, o nuo 2019 metų, visuomenės sveikatos biuro iniciatyva, šie mokymai vyksta ir kitų sričių specialistams Kėdainiuose. Pernai mokymuose dalyvavo mokyklose dirbantys psichologai, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos darbuotojai, Kėdainių rajono savivaldybės atvejo vadybininkai, o šių metų rugpjūčio 13–14 dienomis vykusiuose mokymuose daugiausia dalyvavo Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotojai.

 Po šių mokymų dalyviai jaučiasi gerokai tvirčiau teikdami pagalbą žmonėms, svarstantiems apie savižudybę, o savižudybių tema tampa nebe tokia baisi, labiau suprantama ir suvaldoma.

Visuomenės sveikatos biuras taip pat aktyviai vykdo psichikos sveikatos stiprinimo programas. 2019 metais mūsų krašte, apimant seniūnijų, mokyklų bendruomenes ir įmonių darbuotojus, buvo rengiami seminarai, mokymai, skaityti pranešimai psichinės sveikatos gerovės stiprinimo tematika.

Ryšys su psichine sveikata

Savižudybė – sudėtinga problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo. Ją dažniausiai sukelia biologinių, genetinių, psichologinių, kultūrinių bei aplinkos veiksnių visuma. Sunku paaiškinti, kodėl vienas žmogus žudosi, o štai kitas, atsidūręs panašioje ar net blogesnėje padėtyje, to nedaro. Tačiau daugumos savižudybių vis dėlto galima išvengti.

Tyrimai išaiškino du dalykus. Pirma, dauguma savižudžių turi diagnozuojamą psichikos sutrikimą. Antra, savižudybė ir suicidinis elgesys dažnesni tarp psichiškai nesveikų asmenų. Štai tie sutrikimai, pradedant didžiausios rizikos grupe:

  • visų formų depresijos;
  • asmenybės sutrikimai (neprisitaikanti visuomenėje asmenybė, pasižyminti impulsyvumu, agresyvumu, dažnais nuotaikos pokyčiais);
  • alkoholizmas (paauglių atveju gali būti ir / arba kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas);
  • šizofrenija;
  • psichikos sutrikimai dėl organinio galvos smegenų pakenkimo;
  • kiti psichikos sutrikimai.

Kaip padėti

Savižudybė yra procesas – prie jos einama palaipsniui, vienam po kito sekant skausmingiems išgyvenimams, kai pasiekiama riba. Taigi pirmiausia, kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijokite kalbėti atvirai ir nevenkite žodžio „savižudybė“. Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti.

Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia. Būtent tai, o ne patarimai ar „stebuklingos frazės“, mažina savižudybės riziką. Niekuomet nenuvertinkite žmogaus problemų ir neįrodinėkite, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo vienintelis sprendimo būdas. Todėl venkite pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Tokie pasakymai nuvertina situaciją, žmogus gali pasijusti neišgirstas ir nesuprastas.

Toliau turėtumėte skatinti apie savižudybę galvojantį žmogų kreiptis psichologinės pagalbos, galite padėti tą pagalbą suorganizuoti arba net pasisiūlyti tą žmogų palydėti, taip parodydamas savo palaikymą.

Lietuvoje aktyviai veikia sustiprintos psichologinės pagalbos linijos, informacija apie pagalbos prieinamumą pateikiama taip pat internetiniame puslapyje www.tuesi.lt.

Vilties linija

Tel. 116 123
I–VII 00.00–24.00

Jaunimo linija

Tel. 8 800 28 888
I–VII 00.00–24.00

Vaikų linija

Tel. 116 111
I–VII 11.00–23.00

Pagalbos moterims linija

Tel. 8 800 66 366
I–VII 00.00–24.00

„Kėdainių mugės“, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.