Apleisti pastatai ir nebaigtos statybos – ne tik Kėdainių problema. Kėdainiuose ši problema sunkiausiai įveikiama – senamiestyje. Savivaldybei priklausantys pastatai tvarkomi ir prižiūrimi. O privačių pastatų savininkus savivaldybė kviečia pasinaudoti senamiesčio rėmimo programa ir finansavimu pastatų priežiūrai.
Tačiau ne visi senamiesčio pastatų savininkai linkę pasinaudoti siūloma parama, ir patys tvarkytis neskuba.
Siūloma parama
Senamiesčio rėmimo programai 2023-iais metais Kėdainių rajono savivaldybės biudžete buvo numatyta 20 000 eurų. Tačiau senamiesčio pastatų savininkai pasinaudojo tik 7 417 eurų parama.
Ankstesniais, 2022-ais metais, iš dvigubai didesnės galimos sumos – 40 000 Eur, savo pastatų priežiūrai senamiesčio pastatų savininkai pasinaudojo tik 26 022 eurų parama.
Šiais metais senamiesčio rėmimo programai skirta 25 000 Eur.
Savivaldybės teigimu, bendradarbiavimas su senamiesčio pastatų savininkais vis dėlto duoda teigiamų rezultatų ir pateikia keletą pavyzdžių:
Kai savininkai nesusitaria
Anot savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus atsakingų specialistų, sunkiausia situacija yra dėl pastatų, turinčių ne vieną savininką, o kai kuriais atvejais jie – netgi ne Lietuvoje gyvenantys.
Pavyzdžiui šio pastato (Didžioji g. 2) bendrasavininkiai – keli fiziniai asmenys.
Redakcijos žiniomis, vieno iš savininkų (¼ bendrasavininkio dalis) pateikta paraiška nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų finansavimui gauti buvo tenkintina.
Tačiau dėl kitų 3 savininkų nepritarimo, statybos leidimas nebuvo išduotas.
Vien Kėdainių mieste ir rajone apleisto ir nekilnojamojo turto sąraše – per pusšimtis objektų.
Teismo sprendimu bešeimininkiu pripažintą nekilnojamąjį turtą savivaldybė, pasinaudodama ES lėšomis, gali nugriauti.
Tačiau apleistų pastatų ir „nebaigtų statybų“ savininkų priversti tai padaryti įrankių nėra.
Įspėjimas arba bauda
Apleistų pastatų savininkai gali būti tik nubausti įspėjimu arba pinigine bauda.
Pasak Žydrės Krivičienės, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus l. e. p. vedėjos, Viešosios tvarkos skyrius pagal savo kompetenciją vykdo apleistų ir neprižiūrimų pastatų kontrolę.
“Kėdainių miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodyta, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos, nepažeistos trečiųjų asmenų teisės.
Taisyklėse nurodyta, kad pastatų savininkai privalo prižiūrėti statinius, laiku atlikti būtinus remonto darbus. Nenaudojami, griūvantys statiniai turi būti aptverti taip, kad nebūtų galima į juos patekti arba kaupti juose atliekas.
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 366 str. (Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas) už Taisyklių reikalavimų nesilaikymą ar pažeidimą yra numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas arba bauda iki 600 eurų.
Viešosios tvarkos skyriaus specialistai asmenis, kurie netinkamai prižiūri jiems nuosavybės ar kitokia teise priklausančius pastatus, įpareigoja susitvarkyti iki nurodyto termino. Neįvykdžius šio reikalavimo, tokiems asmenims yra skiriamos nuobaudos“, – tvirtina specialistė.
„Savivaldybė nėra baudžiamoji įstaiga„
Į klausimą, ar tikrai savivaldybės neturi įstatyminių galių priversti apleistų nekilnojamo turto objektų savininkų susitvarkyti arba užbaigti statybas ar parduoti, jei patys nesugeba užbaigti ir pan., Kėdainių rajono savivaldybės atstovai atsakė:
“Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ ( toliau Reglamentas). Pagal šio reglamento 8 punktą – statinio naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą (vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878) ir tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios.
Yra patvirtintas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. TS-237 ,,Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ar neprižiūrimas, nustatymo tvarkos aprašas”.
Kiekvienais metais Kėdainių rajono savivaldybės taryba tvirtina ,,Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ar neprižiūrimas, sąrašą”, kuris perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir šiam turtui taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokestis.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai šiuo metu nėra nustatyti, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija šiuos kriterijus nustatys, savivaldybės tarybos sprendimu nekilnojamasis turtas gali būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą tik tuo atveju, jei jis atitinka abu Nekilnojamojo turto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus:
1. nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai;
2. kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas.
Pareikalauti nugriauti galima tik nustačius pastato avarinę būklę. Tai gali atlikti tik atestuotos įmonės ekspertai. Ekspertizę užsako ir apmoka pastato sąvininkas, tai atlikti įpareigoja Naudojimo priežiūrą vykdanti institucija.
Būtina pažymėti, kad Vyriausybės atstovo teikime, vertinant Palangos miesto tokio sąrašo tvirtinimą, pažymima, kad Nekilnojamojo turto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka apibrėžta tiksliai, aiškiai, nepaliekant subjektyvių vertinimo kriterijų, (pvz. estetika ar bendras vaizdas) ir maksimaliai išvengiant galimų interpretacijų.
Todėl dar kartą akcentuojame, kad Kėdainių rajono savivaldybė, vykdydama naudojimo priežiūrą vadovaujasi priežiūros principais – minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos, tai reiškia, kad poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio) taip pat metodinės pagalbos teikimo principas, kuris reiškia, kad veiklos priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, teikia vienodas ir neprieštaringas konsultacijas ūkio subjektams priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų.
Taip pat būtina paminėti, kas vadovaujantis Civiliniu kodeksu (4.37 straipsnis.\) yra Nuosavybės teisės sąvoka.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, todėl sprendimą atlikti rekonstrukciją, paprastąjį ar kapitalinį remontą sprendžia savininkai ir tai turi būti vykdoma nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.
Savivaldybė savo veiklą vykdo įstatymų nustatyta tvarka ir tai nėra baudžiamoji įstaiga. Kaip kas supranta estetiką…bendrą vaizdą…. yra subjektyvus vertinimas.“
Ne tik Kėdainių problema
Pasak buvusio Kėdainių rajono mero, savivaldybės tarybos nario Sauliaus Grinkevičiaus, tai – sisteminė problema, kuri yra ne tik Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, bet – visoje Lietuvoje.
S. Grinkevičiaus manymu, padėtis pasikeistų, jei būtų peržiūrėti teisės aktai, reglamentuojantys apleistų pastatų priežiūrą ir skatinimą sutvarkyti.
“Turėtų atsirasti terminai, kada sprendimus dėl neprižiūrimų pastatų ar nebaigtų statybų jau galėtų priimti savivaldybės ar valstybinės institucijos“, – sako savivaldybės tarybos narys.
Viršelio nuotr.: Nebaigtos statybos (Didžioji g. 15) vidinis kiemas Kėdainių senamiestyje. („K. m.” archyvo nuotr. / fotografas Algimantas Barzdžius)