Valstybės atkūrimo šimtmečio progą josvainiškiai šventė net kelias dienas. Bene pagrindinis šventinių renginių akcentas buvo penkių paminklinių lentų atidengimas, kuriose įamžintos 65 Josvainių valsčiuje gyvenusių savanorių pavardės. Drąsūs vyrai prieš beveik šimtą metų ryžosi stoti į kovą ginti tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę nuo iš visų pusių puolusių agresorių.

Aušra Jurevičiūtė, savanorio Juozo Jurevičiaus provaikaitė sakė, kad ypatingos dvasinės stiprybės dėka savanoriams pavyko įveikti į Lietuvos nepriklausomybę besikėsinančius agresorius.

Į lentų atidengimo ceremoniją atvyko ir savanorių artimųjų, kurie neslepia didžiavimosi savo protėviais.

Aplankė ir giminaičiai

Aušra Jurevičiūtė – viena tokių. Moters senelis – Juozas Jurevičius, buvęs Josvainių valsčiaus savanoris, drąsiai išėjęs į mūšius su nepriklausomybės priešais. „Mano tėčio tėtis J. Jurevičius buvo savanoris kūrėjas. Jis gyveno Josvainių valsčiuje ir išėjo į savanorius 1919 m. liepos mėnesį bei tarnavo Lietuvos kariuomenėje iki 1922 metų. Jis kovojo įvairiuose frontuose. Iki šiol saugome senelio pelnytus medalius: savanorio kūrėjo medalį bei Lietuvos dešimtmečio medalį, įteiktą dar 1928 metais“, – sakė Josvainiuose, lentų atidengimo ceremonijoje dalyvavusi humanitarinių mokslų daktarė, istorikė A. Jurevičiūtė. Kartu su ja atvyko ir gausus būrys J. Jurevičiaus giminaičių – vaikaičiai, provaikaičiai ir proprovaikaičiai. Be to, A. Jurevičiūtė yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių Kauno skyriaus pirmininkė, tad Josvainių seniūnui Algimantui Sirvydui bei Josvainių bendruomenės pirmininkei Danguolei Raudeliūnienei šios organizacijos vardu įteikė padėkas už ryžtą Josvainiuose įamžinti savanorių atminimą.

Lentos – ant gimnazijos sienos

1919–1920 metų laikotarpiu Lietuvą puolė net trys priešiškos jėgos: bolševikai, lenkai, bermontininkai. Vėliau, 1923 metais lietuviai sėkmingai įvykdė sukilimą Klaipėdos krašte ir prijungė jį prie Lietuvos.

„Nors daugeliu atveju Lietuvos priešai buvo gausesni ir geriau ginkluoti, tačiau savanoriai buvo pranašesni savo dvasios stiprybe ir todėl buvo apginta Lietuvos Nepriklausomybė. Nors ir su didelėmis netektimis, praradus Vilnių. Tąkart buvo svarbiausia žmogaus dvasia, vidinė tvirtybė, o ne ginklas, ne turtas. Šiuo metu Lietuvoje savanorių kūrėjų yra priskaičiuojama apie 10 tūkstančių – tai tie žmonės, kurie patys pirmieji atėjo ginti savo valstybės“, – sakė istorikė, kuri yra baigusi Josvainių gimnaziją.

Beje, būtent ant Josvainių gimnazijos pradinės mokyklos sienos šios penkios atminimo lentos su savanorių vardais, pavardėmis ir buvo atidengtos. Ceremoniją užbaigė karių paleistos salvės.