Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui įvesti kasmetinį taršos mokestį automobiliams. Viešai skelbiama, kad taip tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų. Tačiau kiek šis mokestis sumažins taršos problemas ir kaip jį pajus automobilių savininkai? Ir kokia kaina Vyriausybė surinks deklaruojamus 170 eurų? Kaina nebus maža – mokesčio naštą pajus labiausiai finansiškai pažeidžiamos visuomenės grupės. Ne kartą viešoje erdvėje teko matyti svarstymus, kad įvedamas taršos mokestis dalį gyventojų paskatins naudotis viešuoju transportu. Ne, nenutiks nieko panašaus.

„Regitros“ duomenimis, vidutinis kėdainiečių automobilių amžius yra 16,9 metų. Kėdainių rajono savivaldybėje iš viso registruota apie 26,2 tūkst. lengvųjų automobilių, o didžioji jų dalis – apie 19 tūkst. – varomi dyzelinu. Šie skaičiai iš dalies iliustruoja tai, kiek mūsų krašto žmonių šį mokestį gali pajusti.

Kalbant apskritai apie taršos mokestį, jam pasirinktas ne tas laikas. Dar daugiau – tam pasirinktas pats netinkamiausias laikas.

Gyvename nestabiliai, situacija – įtempta. Pandemija, kyla šilumos ir maisto produktų, kuro, nekilnojamojo turto kainos. Greta viso to „dovaną“ įteikia ir Vyriausybė – dar vieną mokestį, kuris skaudžiausiai palies mažas arba vidutines pajamas gaunančius žmones.

Kai bandoma suskaičiuoti vidutinę taršos mokesčio kainą – bandoma šiek tiek apgauti žmones. Pavyzdžiui, senesnius (tuo pačiu ir taršesnius) automobilius turi nemažai senjorų, kurių pajamos yra mažos. Kitokio automobilio jie įpirkti negali. 100 ar 200 eurų, kiek ir gali sudaryti taršos mokestis, senjorams yra dideli pinigai, kartais – net pusė vieno mėnesio pensijos. Tačiau tai, planuojant naująjį mokestį, kažkodėl nutylima.

Be to, 100 ar 200 eurų nėra riba – priklausomai nuo automobilio, jis gali siekti ir 300, ir 400 eurų per metus. Sumos – įspūdingos.

Kyla natūralus klausimas: ar reikia šiandien šio mokesčio? Tikrai ne. Niekinis ir Vyriausybės argumentas, kad ES dėl taršos grasina didelėmis baudomis. Tačiau kodėl, sprendžiant taršos problemą, Lietuvoje pasirinktas toks kelias – įvesti taršos mokestį automobilių savininkams? Ir kodėl nebuvo ieškoma kitų sprendimų? Europos Sąjungos institucijos nenurodo, kad taršos, ekologijos problema privalo būti sprendžiama įvedant naujus mokesčius. Kalbama tik bendrai apie sprendimus, kurie lemtų taršos mažėjimą.

Kyla ir dar vienas klausimas. Ar tikrai, įvedus naują mokestį, tarša sumažės? Ir kur tie automobiliai dings? Nei sumažės, nei niekur nedings. Žmogus, negalėdamas nusipirkti kito automobilio, juo važinės. Arba parduos kitam, kuris juo irgi važinės. Tada pats nusipirks mažesnį, tik vis vien taršų.

Tad kaip yra sprendžiamas tas viešai deklaruojamas taršos sumažėjimo klausimas?

Mano nuomone, Vyriausybė turi aiškiai pasakyti, kad su taršos mažėjimu šis sprendimas, deja, nesusijęs niekaip. Tai – tik naujo mokesčio gyventojams įvedimas.

Jei realiai norime pakeisti situaciją ir sumažinti taršos, sklindančios iš senų automobilių, kiekį, toks mokestis gali būti įvedamas ne visoms transporto priemonėms, o toms, kurias žmogus įsigyja po mokesčio įvedimo. Tariant paprasčiau, jis žino – jei pirks seną, didelį automobilį, teks mokėti taršos mokestį. Taip, žingsnis po žingsnio, būtų atnaujinimas automobilių parkas į mažiau taršias transporto priemones.

Dabar žmogus, seniau nusipirkęs seną ir taršų automobilį, nežinojo kad toks mokestis bus. Todėl šiandien jis pastatomas prieš faktą.

Kalbėti apie tai, kad žmonės mažiau važiuos automobiliais ir persės į viešąjį transportą, yra naivu. Ypač regionuose, kur viešasis transportas nėra išvystytas.

Kėdainiečiai, kurie kiek daugiau domisi „Kėdbuso“ reikalais, žino kad tai yra praskolinta, visiškai nuostolinga įmonė, savivaldybei kasmet kainuojanti apie milijoną eurų. Tai įmonė, kuri negali suteikti normalių paslaugų, nes į daug vietų jos autobusai net nevažiuoja. Todėl kalbėti apie viešąjį transportą – kaip alternatyvą – yra irgi naivu.

Todėl tai, kas vyksta, reikėtų vadinti tikraisiais vardais. Mokestis automobilių savininkams yra tik dar vienas naujas mokestis gyventojams, ir jokiu būdu ne instrumentas, skirtas taršai sumažinti.

Algimanto Barzdžiaus nuotrauka

2 Responses

  1. Jonas

    Patys muša, patys rėkia, yra toks posakis.Ponas Saulius yra liberalas, o jo liberalas ministras Gentvilas ir norėjo įvesti šį mokestį, deja įsigando ir laikinai atidėjo mokesčio įvedimą, nes ir taip jau koncervai su liberalais pridirbo nesąmonių, tad sekite įvykius ir teikite teisingą info.

    Atsakyti

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.