Search
Pradžia

Pavasarį nustatoma daugiau atvejų, kai keturračių ir „enduro“ motociklų savininkai važinėja neleistinose gamtos vietose – natūraliose pievose, upės slėniuose, piliakalnių šlaitais, pelkių prieigose.

Krekenavos regionino parko grupės specialistai pastebėjo, kad keturratininkų padarytos lenktynių trasos Nevėžio pakrantėse. Taip pat gauta nusiskundimų iš piliečių, kad niokojama geomorfologinio draustinio miško paklotė.

Motorinių transporto priemonių naudojimas saugomose teritorijose daro didelę žalą gamtai: suardo gamtinių teritorijų augalinę dangą, sunaikina saugomų augalų augavietes, sukelia dirvų eroziją, kenkia laukinei gyvūnijai (ypač jauniklių vedimo ir auginimo metu), teršia aplinką.

Toli sklindantis keturračių gausmas trikdo gyventojų bei poilsiautojų ramybę bei mažina vietovių rekreacinį patrauklumą.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nurodo, kad važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir statyti jas arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio draudžiama.

Krekenavos regioninio parko dalis Kėdainių rajone

Krekenavos regioninis parkas įsteigtas išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes: Nevėžio senslėnį su senvagių kompleksais; Nevėžio, Upytės, Liaudies, Veišetos ir Linkavos upių slėnius; Gringalių, Pašilių ir Ramygalos miškų bei pelkių gamtinę ekosistemą; Pašilių stumbryną; kultūros paveldo vertybes;
gamtinės ekosistemos stabilumą; biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.

Savivaldybės draustiniai

Kėdainių rajone įsteigti 26 savivaldybės draustiniai, 5 valstybinės reikšmės saugomos teritorijos, 3 NATURA 2000 teritorijos, 2 gamtos paminklai, 5 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai.

Draustiniuose saugomi unikalūs kraštovaizdžiai, retieji augalai ir gyvūnai, taip pat kultūros paveldo vertybės. Jie apima beveik visas vertingas natūralias rajono teritorijas.

Beveik visi savivaldybės draustiniai pasižymi retųjų augalų gausa ir įvairove. Daugelyje draustinių auga baltijinės gegūnės, kai kuriuose iš jų – vyriškosios, mažosios ir šalmuotosios gegužraibės, dėmėtosios ir Rusovo gegūnės, tamsialapiai skiautalūpiai, pieviniai plaurečiai, paprastieji kardeliai, meškiniai česnakai, totorinės maludės, melsvieji gencijonai, miškinės dirsės.

Daugiau informacijos apie saugomas teritorijas Kėdainių rajone čia:

Važiuoti ne keliais gali tik tos žemės savininkai

Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama.

Išimtis čia važiuoti turi tik žemės savininkai ar valdytojai ir vykdančios gelbėjimo, teritorijos tvarkymo, tyrimo darbus, apsaugą bei kontrolę institucijos.

Keliukas nėra kelias

Daugelis žvejų ar motociklininkų išvažinėtą pievos ar miško keliuką jau laiko keliu. Tačiau išvažinėta vieta savaime netampa keliu ar aikštele. Transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą „Kelio“ apibrėžimą.

Važinėtis sporto, treniruočių ar kitų pramogų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir pan. Tokios trasos turi būti įteisintos atitinkamuose dokumentuose ir pažymėtos.

Užtraukia atsakomybę

Norime atkreipti dėmesį, kad įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikymas užtraukia atsakomybę. Už saugomų teritorijų sunaikinimą ar suniokojimą skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Pamatę neleistinai važinėjant  pievomis, upių pakrantėmis, takais, miško paklote ar tiesiog bekele, gyventojai prašomi pranešti policijai ar aplinkosaugininkams pagalbos telefonu 112.

„K. m.” ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacijos inf. ir nuotr.

Panašios naujienos