Saleziečių Bendradarbių bendruomenė kviečia

Praėjusį ketvirtadienį šv. Juozapo bažnyčios parapijos namų salėje tikinčiuosius į susitikimą pakvietė šv. Jono Bosko dvasingumo pasekėjai Lietuvoje – Saleziečių Bendradarbių asociacijos nariai. Gavę šios parapijos klebono Norberto Martinkaus palaiminimą, kunigas Martynas Povylaitis SC (Salesiano Cooperatore it. – salezietis bendradarbis) bei iš Kauno atvykusi šios organizacijos koordinatorė Miglė Lipavičienė SC supažindino susitikimo dalyvius su šv. Jono Bosko įkurtų saleziečių pasauliečių veikla pasaulyje ir Lietuvoje. Taip pat pakvietė Kėdainių krašto gyventojus įsijungti į Saleziečio Bendradarbio formacijos programą.

Kaip paaiškino M. Lipavičienė SC, saleziečiai bendradarbiai – tai šv. Jono Bosko įsteigtas trečiasis (pasauliečių) saleziečių ordinas, kuriam priklausantys Katalikų Bažnyčios nariai įprasmina savo gyvenimą – siekia šventumo tarnaudami jaunimui ir paprastiems žmonėms.

„Kėdainiečiams siūlome įsijungti į Saleziečio Bendradarbio formacijos programą: du kartus per mėnesį šv. Juozapo bažnyčios parapijos namų salėje ketvirtadieniais, po šv. Mišių, numatome rengti susitikimus. Laukiami katalikai, ieškantys būdų, kaip pagilinti ir įprasminti savo krikščionišką tikėjimą, norintys sustiprinti bendrystę bei labiau pažinti saleziečių šeimą ir jos dvasingumą“, – teigė M. Lipavičienė SC.

„Čia laukiami tikintieji, kuriems rūpi jų pačių, taip pat ir jų bičiulių sielų išganymas. Pats šio tikslo siekiu vienu metu tarnaudamas kaip kunigas ir kaip salezietis bendradarbis. Taip pat ir Miglė, kuri, be kita ko, yra ir šešių vaikų mama: beje, trys jos auginamos ir ugdomos atžalos – tėvų palikti vaikai.

Tad kviečiami bet kokio amžiaus, bet kurios profesijos atstovai, šeimų nariai, taip pat ir šeimos neturintys žmonės. Laukiami visi, kurie jaučia, jog yra pašaukti šventai ir nuoširdžiai atlikti savo pareigas ir norėtų mokytis gyventi taip, kaip mokė kunigas J. Bosko: kad „kojos būtų žemėj, o širdis Danguje“, – sakė kunigas Martynas Povylaitis SC, paraginęs nelikti vienumoje, nes esą taip esame gerokai silpnesni nei būdami bendrystėje.

XIX a Italijoje gyvenusio katalikų kunigo šv. Jono Bosko, bene labiausiai žinomo savo ypatingais sugebėjimais dirbti su apleistais vaikais ir jaunimu, palikimas aprėpia įvairiausias veik­las. Teigiama, jog šiuo metu 102 pasaulio šalyse yra per 30 tūkstančių Saleziečių Bendradarbių, 16 tūkstančių vienuolių saleziečių brolių SDB ir apie 15 tūkstančių saleziečių seserų FMA.

Saleziečių šeima – broliai vienuoliai, seserys, kunigai ir pasauliečiai – dažnai kartu darbuojasi oratorijose. Tai vietos, kur likimo valiai palikti vaikai gyvena kartu, mokosi pažinti Dievą, amatų, giedojimo, meldžiasi ir žaidžia. Visada besišypsantis kunigas atrado Prevencinę auklėjimo sistemą: daug lengviau vaiką ar jaunuolį sulaikyti nuo blogio nei vėliau taisyti blogų įpročių pasekmes. Ugdydami vaikus saleziečiai remiasi trimis principais: proto, tikėjimo Dievu ir meilingumo. To saleziečiai siekė ir tebesiekia: visapusiškai ugdyti vaiką bei atrasti jame gėrį. Taip pat padėti atskleisti jo gebėjimus, būti vaiko draugu bei palydėtoju ir, kiek tik įmanoma, užbėgti už akių bausmėms, taikyti protingesnes priemones.

„Saleziečių misija ir tikslas yra paprasti, bet tuo pat nuostabūs – nuolat gyventi džiaugsmu, trykštančiu iš tikėjimo patirties, tarnauti Bažnyčioje padedant jaunimui augti gerais krikščionimis ir garbingais piliečiais ir skleisti gėrį savo aplinkoje“, – sakė kunigas M. Povylaitis SC.

Lietuvoje pirmosios saleziečių vyrų bendruomenės įsikūrė tarpukariu Vilniuje, Vytėnuose, Kaune, Saldutiškyje ir Raseiniuose. Užslinkus pirmajai sovietų okupacijai, saleziečiai buvo išsklaidyti – vieni sušaudyti, kiti veikė pogrindyje, treti pasitraukė į Vakarus. Atkūrus Nepriklausomybę, saleziečių namai pamažu atsirado Palemone, Rumšiškėse, Alytuje ir, žinoma, Vilniuje.