Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, praėjusios kadencijos meras liberalas Saulius Grinkevičius sako, kad situacija, kuri susiklostė remontui uždarius vadinamąjį Vilainių tiltą, iš dalies tokia yra dėl to, kad savo darbo tinkamai neatliko ir tam nepasiruošė savivaldybės vadovai bei saugaus eismo komisija.
Pradėjus tilto remonto darbus automobilių srautas nukreipiamas apylanka Šėtos gatve ir per Tilto gatvėje esantį tiltą. Kėdainiečiai sunerimo dėl to, ar tiltas – saugus ir atlaikys išaugusį srautą, taip pat piktinasi spūstimis bei netinkamu eismo reguliavimu, nes ties Šėtos, Kauno ir Tilto gatvių sankryža nėra įrengtas šviesoforas ir kitos eismą gerinančios priemonės, o sunkiasvoris transportas važiuoja iki šiol.
Reikėjo pasirūpinti iš anksto
Pasak S. Grinkevičiaus, akivaizdu, kad visos šios problemos pradėtos spręsti per vėlai. „Man keistai skamba rajono vadovų paaiškinimai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija nesileidžia į kalbas dėl šviesoforo įrengimo Tilto gatvės pabaigoje, sankryžoje su Šėtos ir Kauno gatvėmis. Argumentas – kad trijų gatvių sankryžoje šviesoforo neturėtų būti. Bet tada kyla klausimas, kodėl šviesoforas yra Šėtos gatvės pabaigoje, prie Vilainių? Ten – taip pat trijų gatvių sankryža. Todėl tokie argumentai manęs neįtikina. Manau, kad rajono valdžia neparodė pakankamai ryžto ir užsispyrimo, kad šviesoforas atsirastų. Ir tą reikėjo daryti ne dabar, o ruošiantis Vilainių tilto remontui.
Iš anksto reikėjo pasirūpinti ir tuo, kad būtų ribojamas sunkiasvorių automobilių eismas ir įrengti apie tai informuojančius kelio ženklus.
Nepagalvota ir apie kitus – paprastesnius, tačiau svarbius dalykus. Kodėl iš Tilto gatvės sukant į Kauno ir Šėtos gatves, sankryžoje, nėra padarytos dvi eismo juostos? Viena – pasukti į kairę, kita – į dešinę. Dabar dažnai tenka matyti situaciją, kad kai kurie vairuotojai, turintys mažiau patirties ir norėdami pasukti į kairę, į Šėtos gatvę, atsistoja taip, kad automobiliai, norintys sukti į dešinę, negali pravažiuoti – vairuotojai stovi per arti dešinės gatvės pusės. Taip formuojasi spūstys, o subraižius dvi eismo juostas jos būtų mažesnės, vairuotojams pasukti į dešinę taptų paprasčiau“, – kalbėjo S. Grinkevičius.
Tokia pati situacija, anot politiko, yra ir vadinamoje Vilainių sankryžoje, kur susikerta Šėtos ir J. Basanavičiaus gatvės: nors yra lentelė, leidžianti sukti į dešinę, bet važiuojantieji tiesiai, į Vilainius, sustoja taip, kad pravažiuoti į dešinę neįmanoma. Tuomet tenka laukti, kol visiems eismo dalyviams užsidegs žalias šviesoforo signalas.
„Tai nedideli darbai, kurie palengvintų eismą, padarytų jį kur kas efektyvesnį. Deja, to nėra, o tai reiškia, kai rajono vadovai bei saugaus eismo komisija neatliko savo darbo.
Yra ir dar viena problema, kuri liečia neįgaliuosius ir jaunas šeimas – seniau Vilainių tiltu tiek šeimos su vaikų vežimėliais, tiek neįgalieji galėjo lengvai pasiekti kitą miesto pusę. Dabar liko vienintelis susisiekimas – ta pačia Šėtos gatve, kur ties geležinkelio perveža yra gana statūs laiptai. Todėl tenka eiti Šėtos gatvės pakraščiu, o eismas ten yra didelis. Šis klausimas taip pat turėjo būti apgalvotas“, – sakė S. Grinkevičius.
Blogų pavyzdžių yra ir daugiau
Priekaištų politikas turi ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Tai, kad ši valstybinė įstaiga nesugeba susitvarkyti Kėdainiuose – tik iliustracija viso jos darbo.
„Dar kalbant apie Kėdainius – paskutinis nesugebėjimo tvarkytis pavyzdys yra J. Basanavičiaus gatvėje rekonstruotas Dotnuvėlės upelio tiltas. Dalį darbų padarė, bet kaip ties šiuo tiltu atrodo šaligatvio dalis?
Mano nuomone, kuo greičiau valstybė turi priimti sprendimus ir regioninius kelius, kurie eina per miestų centrus – perduoti savivaldybių žinion, skiriant jų kelių priežiūrai papildomą finansavimą.
Kėdainiuose tokios gatvės yra Šėtos, J. Basanavičiaus, Gedimino, Kauno. Tarkime, J. Basanavičiaus gatvė yra išvažinėta, šleiva ir kreiva. Šaligatvius čia sutvarkėme iš savivaldybės pinigų, nes jei būtume laukę, kol to imsis Lietuvos automobilių kelių direkcija, dar ir šiandien nemaža dalis šaligatvių taip ir nebūtų sutvarkyti“, – mintimis dalijosi S. Grinkevičius.
Nesuprantami direkcijos kriterijai
Pasak politiko, pastaruoju metu Lietuvos automobilių kelių direkcija sulaukia tik kritikos. Ir – ne be pagrindo.
„Per kelias dešimtis metų mūsų kaimynai – latviai ir lenkai – savo kelius susitvarkė taip, kad galima tik pavydėti: įrengtos autostrados, sutvarkyti regioniniai keliai.
Visi prisimename – prieš kelis dešimtmečius važiuojant iš Lenkijos iki Vokietijos pravažiuoti Lenkiją buvo didžiulis iššūkis ir kančia. Dabar to nėra. Panaši situacija ir Latvijoje.
Man nesuprantama, kokiais kriterijais vadovaujasi Lietuvos automobilių kelių direkcija ir kaip yra paskirstomi pinigai gatvių ir kelių remontui, priežiūrai. Kartais yra sutvarkoma kelio atkarpa, kurios naujai įrengti nebuvo būtina, o tose kelių atkarpose, kur reikia investicijų – nieko nedaroma“, – sakė S. Grinkevičius.
Politikas sako, kad nesutvarkyta autostrada nuo Kauno iki Klaipėdos, o užsienietis, iš Lenkijos pusės važiuodamas per Augustavą į Lietuvą, įvažiavęs į mūsų šalį pasijunta kaip kitoje realybėje: „Nors nuo Augustavo vedantis kelias nėra platus, tačiau idealiai tvarkingas, lygus. O vos įvažiavus į Lietuvą situacija pasikeičia ir atrodo, kad mes esame antrarūšiai. Be to, Lenkijai užbaigus tvarkyti kelio atkarpą tarp Suvalkų ir Kalvarijos pasienio posto, visą kelią link vakarų bus galima pravažiuoti autostrada.
Mano verslo partneris iš Latvijos neseniai pasidalijo savo įspūdžiais važiuojant iš Rygos į Lenkiją. Anot jo, didžiausias tokios kelionės iššūkis – pravažiuoti Lietuvą. Ar taip mes reprezentuojame savo šalį?“ – kalbėjo S. Grinkevičius.
