S. Grinkevičius: kas ir kodėl plauna kėdainiečiams smegenis?

Šiemet Lietuvoje kilo potvyniai – vanduo patvino bemaž visose upėse. Ne išimtis – ir Nevėžis Kėdainiuose, o specialistai skelbė, kad vanduo upėje buvo pakilęs virš kritinio lygio. Potvynis pasiekė ir Skongalio poilsiavietę, o netrukus po to viešoje erdvėje pasigirdo versijų apie tariamai „išplautus pinigus“. Tekstą apie tai publikavo laikraštis „Rinkos aikštė“.

„Patvinusio Nevėžio vandenys vėl plauna mokesčių mokėtojų pinigus – per 700 tūkst. eurų kainavusi poilsiavietė su paplūdimiu ties Kėdainių Skongalio užtvanka užlieta neišbrendamai.

Daugiausia aistrų ir ginčų kėlęs buvusio mero Sauliaus Grinkevičiaus vadovavimo laikotarpiu sumanytas ir įgyvendintas Skongalio paplūdimio ir poilsia­vietės įrengimo projektas tapo tikru galvos skausmu dabartinei rajono valdžiai. Tokiu galvos skausmu jis bus ateityje ir visoms kitoms rajono valdžioms, nes prieš gamtą nepapūsi ir potvynių nesustabdysi“, – rašė straipsnio autorė Kristina Kasparavičė.

Tačiau ar tikrai pateikta informacija buvo objektyvi? Akivaizdu, jog ne. Mano nuomone K. Kasparavičė su „Rinkos aikšte“ plauna kėdainiečiams smegenis panašiai taip, kaip Putinas – rusams.

Skongalio poilsiavietės projektas įgyvendintas tuo metu, kai buvau Kėdainių rajono meras, o šiam sprendimui pritarė rajono taryba. Projektą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.

Sumanymo esmė – labai paprasta. Tai – tęsinys jau pradėto projekto, kurio metu buvo tvarkomos Nevėžio prieigos. Mūsų idėja – miestą sujungti pėsčiųjų ir dviračių takais, kad žmonės iš miegamųjų rajonų galėtų jais pasiekti senamiestį, o dabartinėje Skongalio poilsiavietėje buvusį šabakštyną paversti rekreacine zona, įrengti žaidimų aikšteles vaikams.

Be to, Kėdainiuose nėra ir tinkamos maudymvietės. Važiuoti toliau, už miesto – tokias galimybes turi ne visi. Deja, maudymvietė nėra įrengta iki šiol – tik nežinia, kam pastatytos persirengimo kabinos.

Kurdami šią zoną siekėme, kad tai būtų dar vienas traukos centras mieste. Kaip šis projektas buvo vykdomas?

2017 metais techninį projektą rengusi bendrovė „Panprojektas“, įvertinusi potvynio rizikas, pasiūlė sprendimą – papildomai sukelti rekreacinės teritorijos žemės paviršiaus altitudes ties numatomais pliažais nuo 26,5 iki 27,5 metrų, o ties poilsio zonomis ir takais – iki 29 metrų absoliučių altitudžių.

Tik įvertinę visus skaičiavimus ir rizikas, specialistams pritarus, kad ši vieta poilsiavietei yra tinkama, projektą nutarėme įgyvendinti. (S. Grinkevičius)

Šie skaičiai pateikti įvertinus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos gautus duomenis. Projekto rengėjų prašymu, tarnyba pateikė duomenis apie vandens lygį Nevėžyje nuo 2001 metų.

Tik įvertinę visus skaičiavimus ir rizikas, specialistams pritarus, kad ši vieta poilsiavietei yra tinkama, projektą nutarėme įgyvendinti.

Taip pat buvome paskaičiavę, kad kiekvienais metais, jei pakils Nevėžis, reikės skirti lėšų poilsiavietei sutvarkyti. Žinojome ir tai, kad kas 10–15 metų upės patvinsta labiau ir tokiu atveju lėšų rekreacinei zonai sutvarkyti reikės šiek tiek daugiau. Tokia yra realybė, tai yra visiškai normalu vietose, kurios yra prie upių. Tačiau tai nereiškia, kad paupiai ir toliau turi likti šabakštynais – išnaudoti upės pakrantes rekreacijai, aktyviam laisvalaikiui, žmonių poilsiui stengiasi daugelis savivaldybių.

Kalbant apie šiuos metus, potvynis buvo didesnis nei įprastai – toks, kokie būna, matyt, kartą per 20–25 metus. Tačiau, nepaisant to, poilsiavietė stipriai nenukentėjo ir nuostoliai yra maži.

Apibendrinant: džiaugiuosi tuo, kad ši vieta iš tiesų tapo traukos centru ir ją kėdainiečiai pamėgo. Vasaromis čia dviračiais atvažiuoja paaugliai, mamos į žaidimų aikštelę atsiveda vaikus, aktyvaus laisvalaikio mėgėjai žingsniuoja pėsčiųjų takais. Ne kartą teko girdėti žmonių atsiliepimus – juos džiugina ši vieta.

Kėdainiai auga, jie gražėja, atsiranda naujų poilsio ir laisvalaikio erdvių – tikiu, kad to nori kiekviena valdžia, kiekvienas Kėdainiuose gyvenantis žmogus. Nepasiduokime informacinėms provokacijoms, kurkime savo miestą, mylėkime ir džiaukimės juo.

Nepaisant to, kad šių metų potvynis buvo didelis, miesto seniūnija į savivaldybę dėl papildomo finansavimo Skongalio poilsiavietei nesikreipė. Patirti nuostoliai – maži, tad seniūnija poilsiavietę sutvarkys savo jėgomis.

Kėdainių miesto seniūnas Algirdas Krivičius sako, kad šių metų potvynis didelių nuostolių Skongalio poilsiavietei nepadarė. Papildomų lėšų reikės tik smėliui įsigyti, o visus kitus darbus seniūnija padarys savo jėgomis ir be papildomo finansavimo.

„Tvarkyti reikia visas aštuonias persirengimo kabinas – jas vanduo iškėlė. Pačią aplinką, nes prinešta įvairiausių šapų, ir sporto aikštynuose užpilti viršutinį smėlio sluoksnį. Daugiau nieko. Suoliukai, vaikų žaidimų aikštelės – viskas tvarkoje“, – sakė miesto seniūnas.

Kiek šie darbai miestui gali kainuoti, A. Krivičius neįvardijo, tik pabrėžė, kad reikės pirkti smėlio: „Kitus darbus padarysime patys.“

Skongalio poilsiavietės sutvarkymo darbai prasidės artimiausiu metu.

Saulius Grinkevičius,

Savivaldybės tarybos narys, buvęs meras