Sekmadienį švęsime Velykas, o įžanga į jas prasidės jau rytoj. Tris dienas visose katalikų bažnyčiose bus specialios apeigos, kurios primins Jėzaus Kristaus kančią bei mirtį, bet tuo pačiu ves jo prisikėlimo link.
Didžiojo ketvirtadienio rytą vyskupai drauge su visais kunigais Katedrose šventina aliejus, kurie bus naudojami teikiant Krikšto, Sutvirtinimo, Ligonių patepimo ir Kunigystės sakramentus. Tądien kunigai atnaujina Šventimų dieną duotus kunigystės pažadus, o aukštą titulą turintys dvasininkai, sekdami Kristaus pavyzdžiu, nuplauna kojas eiliniams žmonėms.
Vakare visose bažnyčiose laikomos Kristaus Paskutinės vakarienės mišios, jomis minimos didžiosios paslaptys – Jėzaus įsteigti Švč. Sakramento ir Kunigystės sakramentai, taip pat Viešpaties įsakymas broliškai mylėti vieniems kitus.
Giedant Garbės himną skambinama bažnyčios varpais, o jį baigus, varpai nutyla iki Velyknakčio. Bažnyčiose nustoja groti ir vargonai, visi kryžiai yra uždengiami violetinės spalvos audeklu. Po baigiamosios Mišių maldos Švenčiausiasis Sakramentas, paliktas Didžiojo Penktadienio pamaldoms, iškilmingoje procesijoje išnešamas į šoninį altorių.
Didįjį ketvirtadienį galima gauti visuotinius atlaidus už giesmės „Prieš tą didį sakramentą” giedojimą.
Didįjį penktadienį, prisimenant Kristaus kančią, bažnyčiose ir net miestų gatvėse einamas Kryžiaus kelias. Svarbu žinoti, kad tądien (tikėtina, kad tai įvyko trečią valandą dienos) Jėzus miršta ant kryžiaus ir yra palaidojamas.
Tądien mišios nėra laikomos, tik minimos Kristaus kančios pamaldos, kurias sudaro žodžio liturgija, šv. Kryžiaus pagarbinimas, komunija ir procesija į Kristaus kapą. Didįjį penktadienį galima gauti visuotinius atlaidus už Kryžiaus pagarbinimą. Bažnyčiose yra renkamos aukos Šventojoje Žemėje, kuri buvo Jėzaus Kristaus veiklos, mirties ir prisikėlimo vieta, esančioms krikščionių šventykloms išlaikyti.
Dvasininkai ragina Didįjį penktadienį laikytis griežto pasninko ir abstinencijos. Kai kas, pagal seną paprotį, pasninkauja ir Didijį šeštadienį, iš viso 40 val. nieko nevalgydami ir negerdami.
Didįjį šeštadienį bažnyčia budi prie Kristaus kapo, kunigai nelaiko mišių ir neteikia sakramentų, išskyrus Atgailos. Vakare prasideda Velyknakčio liturgija. Šventinama ugnis ir vanduo. Šventoriuje įžiebiama ir į bažnyčią įnešama Velykinė žvakė, ją lydi tikintieji su uždegtomis žvakėmis rankose. Vėliau yra atnujinami krikšto pažadai, už tai yra pelnomi atlaidai. Liturgijos metu bažnyčiose vėl suskamba varpai ir užgroja vargonai. Kai kuriose vietovėse dar yra išlikęs paprotys budėti prie Kristaus kapo iki subrėkš Velykų rytas.
Nors buvo įprasta Didžiojo šeštadienio vakarą į bažnyčią atsinešti ir kokią tarą, kad būtų galima įsipilti ir namo parsinešti pašventinto vandens, Kėdainių Šv. Juozapo parapijos dvasininkai ragina šiemet savos taros nesinešti, nes šventintas vanduo bus supilstytas į specialius buteliukus, kuriuos dalins „Carito“ savanoriai.
Kunigai važiuoja ir į namus, ir į ligonines
Dvasininkai primena, kad prieš Velykas kiekvienam tikinčiajam dera atlikti išpažintį ir priimti šv. Komuniją. Tai vienas iš pagrindinių Dievo įsakymų, kurio laikydamiesi apsivalome savo vidų ir pasiryžtame keistis į gerąją pusę. Atgaila leidžia susitaikyti su Dievu ir savo paties sąžine.
Išpažintys Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje bus klausomos balandžio 18 ir 19 d., nuo 16 iki 18 val.
Jei dėl sveikatos ar senatvės negalite ateiti į bažnyčią, tereikia paskambinti jūsų parapiją aptarnaujančiam kunigui ir susitarti, kada dvasininkas galės atvykti į namus ar ligoninę išklausyti išpažinties. Norintieji galės priimti Švč. Sakramentą. Esant reikalui, kunigas galės suteikti ir Ligonio patepimo sakramentą.
Primenama, kad Viešpaties prisikėlimo iškilmės bus švenčiamos šį sekmadienį, balandžio 20-ąją. Didžiosios savaitės apeigų ir Velykų mišių visose Kėdainių rajono bažnyčiose grafiką rasite https://muge.eu/kaip-vyks-didziosios-savaite-ir-sv-velyku-misios-rajono-baznyciose/
