„Rūpestingi žingsniai” – traumų prevencijos programa senjorams

VšĮ Kėdainių PSPC vykdo projektą „Rūpestingi žingsniai: traumų prevencijos programa senjorams“, kurį finansuoja Kėdainių rajono savivaldybė. Brandaus amžiaus žmonių sveikatos išsaugojimas ir funkcinio savarankiškumo išlaikymas – vienas pagrindinių uždavinių, siekiant užtikrinti pagyvenusių žmonių geresnę sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Projektas „Rūpestingi žingsniai: traumų prevencijos programa senjorams“ – tai kompleksinių priemonių rinkinys, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms (65+) – senjorams, kurie dėl amžiaus priklauso didesnės rizikos grupei ir dažniau patiria traumas. Projekto metu bus siekiama stiprinti senjorų fizinio aktyvumo įpročius ir pagalbos teikimo kompetencijas traumų, nukritimų ir sužalojimų prevencijai.

Kompleksinių priemonių rinkinys

Projekto veiklos plane numatyta organizuoti grupinius sveikatinimo renginius: sveikos gyvensenos, psichomotorinių gebėjimų lavinimo ir pirmosios pagalbos teikimo mokymus, treniruotes ir praktines pratybas. Taip pat svarbią reikšmę įgyja ir individualus specialistų konsultavimas Kėdainių PSPC sveikatos mokymo kabinete, kur galima išsiaiškinti rūpimus klausimus, susijusius su sveikatos būklės pokyčiais priklausomais nuo amžiaus, patirtų traumų, judesių, kurie reikalingi buityje, susilpnėjimu.

Įgyvendinant veiklą bus bendradarbiaujama su socialiniais partneriais, švietimo įstaigomis teikiančiomis edukacines paslaugas tikslinei grupei – Kėdainių trečiojo amžiaus universitetu ir Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centru.

Projekto įgyvendinimo metu bus rengiama ir (ar) platinama metodinė informacija traumų prevencijos srityje. Svarbią reikšmę turės atliekamas projekto veiklų pokyčio vertinimas ir kokybiška rezultatų sklaida.

Traumų prevencija

Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre (SJMC) susirinkusiems TAU senjorams Kėdainių PSPC programų koordinatorė ir pirmosios pagalbos teikimo instruktorė Jūratė Vaitonienė papasakojo apie traumas ir griuvimus ir su tuo susijusią pirmąją pagalbą. Ji parodė pagrindinius pirmosios pagalbos teikimo veiksmus, pademonstravo kaip veikia defibriliatorius bei pamokė kaip juo naudotis.

Statistikos duomenimis, traumos daugelyje Europos šalių yra antroji priežastis, dėl kurios trumpėja gyvenimas.

Dėl sveikatos problemų ir regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria traumas negu jaunesni. Be to, dėl osteoporozės ir prastos sveikatos jų traumos sunkesnės, dažniau sukelia mirtinas komplikacijas, ilgiau sveikstama.

Dėl silpnesnės skeleto raumenų sistemos ir dažnesnės osteoporozės, moterys labiau pažeidžiamos negu vyrai.

Griuvimai – viena iš dažniausių traumų priežasčių ir sudaro 3/4 visų nelaimingų atsitikimų vyresnio amžiaus žmonėms ir pagal mirties priežastis yra septintoje vietoje.

Namuose įvyksta 48 proc. visų griuvimų. Iš jų 1/3 miegamajame. Daugelis griuvimų pasitaiko užsiimant kasdienine veikla: einant, sėdantis, stojantis, dirbant namų ruošos darbus. Apie 32 proc. griuvimų įvyksta keliantis iš lovos, apie 10 proc. – lipant laiptais.

Kaip galime apsisaugoti nuo griuvimų?

8 rūpestingi žingsniai:

1. Užsiimkite fizine veikla;
2. Aptarkite su gydytoju;
3. Tikrinkite regą ir klausą;
4. Kurkite saugius namus;
5. Naudokite pagalbines priemones;
6. Sveikai maitinkitės;
7. Peržiūrėkite aprangą;
8. Niekur neskubėkite.

Traumų pasekmės:

• Odos nubrozdinimai;
• Mėlynės;
• Galvos traumos;
• Žaizdos;
• Sausgyslių ir raumenų patempimai;
• Kaulų lūžiai (dažniausiai šlaunikaulio, riešo, stuburo slankstelių, dilbio, dubens);
• Laikinas ir ilgalaikis neįgalumas ir kt.

Pagalba patyrus traumą

Jūratė Vaitonienė teigė, kad patyrus traumą, pirmoji pagalba – traumuotos vietos šaldymas. Tai pakankamai efektyvus būdas numalšinti skausmą ir sumažinti tinimą. Bet reikia atminti, kad įtariant lūžį, traumuotą vietą reikia imobilizuoti – uždėti įtvarą, kad galūnė nejudėtų, ir skubiai kreiptis į medikus. J. Vaitonienė pateikė pavyzdžių kaip suteikti pirmąją pagalbą kraujuojant ar esant atviram lūžiui. O jei žmogus prarado sąmonę, reikia įvertinti jo būklę, gyvybės požymius, kviesti greitąją ir elgtis pagal situaciją. Jeigu asmuo kvėpuoja ir širdis dirba, užtenka jį paguldyti į stabilią padėtį, kol atvyks medikai.

Skubi pirmoji pagalba, kurią suteikia šalia esantys žmonės yra gyvybiškai svarbi. Tai paprasti tikslingi žingsniai, siekiant išsaugoti nukentėjusiojo gyvybę ar sustabdyti sveikatai žalingus veiksmus, kol atvyksta medikai ar kitos specialiosios tarnybos.

Jūratė Vaitonienė paneigė mitus,  jog teikiant pagalbą dažnai galima pakenkti sau ir nukentėjusiajam. Juk iš tiesų, tai paprasti veiksmai, kuriuos drąsiai gali atlikti kiekvienas žmogus, susipažinęs su pagrindiniais pirmosios pagalbos teikimo principais. Svarbiausia nestovėti vietoje ir nepanikuoti nieko nedarant, o kviesti pagalbą ir siekti, kad situacija nepablogėtų, jeigu reikia – imtis aktyvių gaivinimo veiksmų: atlikti oro įpūtimus, krūtinės ląstos paspaudimus bei defibriliaciją, jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius. Užsiėmimų metu buvo demonstruojama, kaip veikia defibriliatoriu. Visi senjorai turėjo galimybę išmokti juo naudotis.

Pratimai – traumų prevencijai

Kadangi fizinė veikla labai svarbi traumų prevencijai, projekto „Rūpestingi žingsniai: traumų prevencijos programa senjorams“ sporto veiklos organizatorė Sonata Visockienė pakvietė į salę, kur susirinkusiems senjorams demonstravo pratimus, skirtus traumų prevencijai vyresniame amžiuje, palinkėdama, kad tai kiekvienam taptų kasdieniu įpročiu.

,,Psichomotorinių gebėjimų lavinimo treniruotė yra ypač naudinga traumų prevencijai ar reabilitacijai, gerina ar atstato koordinaciją, smulkiąją motoriką, kuri sujungia smegenų ir raumenų veiklą, kitaip tariant, kuria koordinuotus judesius. Tai svarbu artėjant šaltąjam sezonui, žiemos metu, iškritus sniegui, kai žemės paviršius tampa slidus. Pagirtina, kad vyresnio amžiaus žmonės tai supranta, įsitraukia, tokios treniruotės gerina koordinaciją ir pusiausvyrą, didina bendrą fizinį pajėgumą.

Veikla pritaikoma pagal kiekvieno gebėjimus ir galimybes. Treniruotės yra skirstomos į sunkesnes, vidutines ir lengvas. Treniruočių metu naudojame įvairias priemones – kėdę, sienelę, kamuoliuką, taip pat daug dirbama rankomis, savo kūnu“, – komentavo trenerė.

Pasak Sonatos Visockienės, psichomotoriniai įgūdžiai apima kūno ir proto koordinaciją užduotims ir judesiams atlikti. Darant pratimus nereikia skubėti, tai nėra intensyvi mankšta. O psichomotoriniai įgūdžiai yra svarbūs atliekant kasdienę veiklą.

Trenerė rekomenduoja šiems – jėgos lavinimo, atsipalaidavimo, rankų raumenų stiprinimo, sąnarių paslankumo, pusiausvyros lavinimo, psichomotorinių gebėjimų, stabilumo lavinimo pratimams kasdien skirti bent po 10 -15 min.

,,Nors rezultatų nereikia tikėtis labai greitai, bet jei nuoširdžiai šiuos pratimus darytume kiekvieną dieną, po kelių savaičių poveikį turėtume jausti,“ – patikina trenerė.