Lietuva rugsėjo 1-ąją
1906 m. Vilniuje išėjo pirmasis legalaus laikraščio baltarusių kalba „Naša dolia“ numeris.
1921 m. įsteigtas Lietuvos konsulatas Karaliaučiuje.
1921 m. Lietuvoje buvo suformuotas šarvuotųjų traukinių pulkas, kurį sudarė 3 šarvuočiai „Gediminas“, „Kęstutis“ ir „Algirdas“. Jis gyvavo iki 1935 metų rugpjūčio 14 dienos.
1936 m. įsteigta Lietuvos veterinarijos akademija.
1989 m. pirmuosius mokslo metus pradėjo atkurtas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.
1990 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete atkurta Archeologijos katedra.
1992 m. atidaryta pirmoji Lietuvoje privati Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykla.
1997 m. Klaipėdoje, minint pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“ 450-ąsias metines, atidengtas paminklas jos autoriui Martynui Mažvydui.
2001 m. prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma šventė 50-ąsias sutuoktuvių metines.
2004 m. Lietuvos ambasada Minske tapo NATO kontaktine ambasada Baltarusijoje. Kontaktinė ambasada yra neformali NATO atstovybė, kurios užduotis – informuoti šalies visuomenę, žiniasklaidą apie Aljanso veiklą.
2005 m. senajame Maskvos Lefortovo rajone duris atvėrė naujas lietuvių etninės kultūros vidurinio lavinimo mokyklos pastatas, kurio statybą globojo buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Mokykla finansuota iš Rusijos biudžeto.
2007 m. Lietuva prisijungė prie Šengeno informacinės sistemos.
2013 m. Lietuvos irkluotojos 19-metė Milda Valčiukaitė ir 24-erių Donata Vištartaitė tapo pasaulio čempionėmis Pietų Korėjoje surengto pasaulio irklavimo čempionato porinių dviviečių valčių varžybose.
2014 m. su darbo vizitu Kišiniove besilankančiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui įteiktas Moldovos Respublikos garbės ordinas už asmeninį indėlį remiant Moldovos europinę integraciją.
2014 m., eidamas 81-uosius metus, mirė konkurso „Dainų dainelė“ iniciatorius, buvęs LRT darbuotojas Laurynas Virgilijus Visockis.
2017 m. Kauno rajone, prie Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijos, atidengtas paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui, ministrui pirmininkui Pranui Dovydaičiui (1886–1942). Kūrinio autorius – skulptorius Stasys Žirgulis.
2019 m. sulaukusi 50 metų mirė žinoma menininkė Jūratė Rekevičiūtė.
2019 m. popiežius Pranciškus paskelbė naujų kardinolų vardus. Tarp 13 paskelbtų kardinolų – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.
2019 m. Klaipėdoje, Puodžių ir Bokštų gatvių sankirtoje, atnaujintame skvere su fontanu, atidengtas 3 metrų bronzinis paminklas tautos šviesuoliui filosofui Vydūnui (skulptoriai Arūnas Sakalauskas, Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas).
Įdomiausi rugsėjo 1-osios įvykiai pasaulio istorijoje
1159 m. mirė popiežius Adrianas IV, tikrasis vardas Nicholas Breakspearas. Jis buvo vienintelis popiežiumi tapęs anglas.
1715 m. mirė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, išgarsėjęs kaip „karalius Saulė“.
1723 m. mirė Moldovos politinis veikėjas, istorikas ir filosofas Dmitrijus Kantemyras.
1822 m. gimė Hiramas Rhodesas Revelsas. Jis buvo JAV dvasininkas, politikas ir pirmasis juodaodis Kongreso narys.
1864 m. Princo Edvardo saloje prasidėjo Šarlotetauno konferencija – pirmasis žingsnis į Kanados konfederacijos sudarymą.
1875 m. gimė amerikiečių rašytojas Edgaras Rice‘as Burroughsas, išgarsėjęs knygomis apie Tarzaną.
1916 m. Bulgarija per Pirmąjį pasaulinį karą paskelbė karą Rumunijai.
1923 m. 7,9 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas sudrebino Japoniją ir visiškai sunaikino Jokahamos bei beveik visiškai – Tokijo miestus. Mažiausiai 142 tūkst. žmonių žuvo, o apie 2,5 mln. neteko pastogės.
1928 m. Albanija paskelbta karalyste.
1938 m. gimė danų dailininkas, skulptorius ir poetas Peras Kirkeby.
1939 m. 5 val. 30 min. ryto Vokietija įsiveržė į Lenkiją ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą.
1946 m. graikai balsavo už tai, kad jų karalius Jurgis III, gyvenęs emigracijoje Anglijoje, sugrįžtų į sostą.
1952 m. išleista amerikiečių rašytojo Ernesto Hemingway‘aus knyga „Senis ir jūra“ (The Old Man and the Sea).
1960 m. Tanganikos, vėliau Tanzanijos, ministru pirmininku tapo Julius Nyerere.
1962 m. per žemės drebėjimą šiaurės vakarinėje Irano dalyje žuvo apie 12 tūkst. žmonių. Sugriauta daugiau kaip 300 aplinkinių kaimų.
1967 m. arabų valstybių aukščiausio lygio susitikimas atšaukė Vakarams per Šešių dienų karą įvestą naftos embargą.
1969 m. kariškiai nuvertė Libijos vyriausybę ir paskelbė Libijos Arabų Respubliką su vadovu pulkininku Muammaru Gaddafiu priešakyje.
1974 m. Nikaragvos prezidentu išrinktas Anastasio Somoza.
1982 m., sulaukęs 77 metų amžiaus, mirė buvęs Lenkijos lyderis Wladyslawas Gomulka.
1983 m. sovietų naikintuvas netoli Sachalino numušė Pietų Korėjos aviakompanijos „Korean Air Lines“ lėktuvą „Boeing 747“. Žuvo visi 269 juo skridę žmonės.
1990 m. Čekoslovakija ir Sovietų Sąjunga pirmosios iš komunistinio bloko valstybių pasirašė sutartį dėl atsiskaitymų konvertuojama valiuta ir pasaulinėmis kainomis.
1991 m. Uzbekistanas paskelbė nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.
1997 m. princesės Dianos tragiškos žūties aplinkybes tyrusi Prancūzijos prokuratūra paskelbė, kad vairuotojas per avariją buvo neblaivus.
2001 m. Japonijos sostinėje Tokijuje per sprogimą nedideliame naktiniame klube žuvo 44 žmonės.
2003 m. Nyderlandai tapo pirmąja pasaulyje šalimi, leidusia kanapių produktų įsigyti kaip receptinį vaistą sergantiems ŽIV/AIDS, vėžiu ir išsėtine skleroze žmonėms.
2003 m. mirė pirmąkart ekrane Marilyn Monroe pabučiavęs amerikiečių aktorius Randas Brooksas.
2004 m. Hagos karo nusikaltimų tribunolas nuteisė buvusį Bosnijos serbų ministro pirmininko pavaduotoją Radoslavą Brdjaniną kalėti 32 metus už tai, kad jis prisidėjo prie etninių žudynių per 1992–1995 metais Bosnijoje vykusį karą.
2013 m. mirė profesionalus boksininkas Tommy Morrisonas.
