Įsibėgėjant šaltajam sezonui, dažniau sergama ne tik peršalimo ligomis – daugelis besikreipiančių į gydytojus vardija ir virškinamojo trakto negalavimus.
Ekspertų teigimu, taip nutinka dėl keleto priežasčių: rudenį užplūsta didesnis darbų kiekis, greitėja gyvenimo tempas, patiriama daugiau streso, taip pat keičiasi sezoniniai maisto produktai ir valgymo įpročiai.
Minint Europos sveikos mitybos dieną, lapkričio 8 d., ekspertai primena, jog siekiant geros savijautos ir rūpinantis virškinamojo trakto ligų prevencija, būtina rūpestingiau rinktis maistą, skirti daugiau laiko ir dėmesio valgymui, stengtis valdyti streso poveikį organizmui.
Už darboholizmą susimokama sveikatos sąskaita
Pasak medicinos diagnostikos centro „Affidea“ gydytojos gastroenterologės Julijos Šarnelytės, Europos medikai pastebi, kad nuo šio tūkstantmečio pradžios padaugėjo sergančiųjų virškinamojo gastroezofaginio refliukso (GERL), lėtinėmis kepenų ligomis, pankreatitu, dirgliosios žarnos sindromu.
„Tam nemažai įtakos turi tabako bei alkoholio gaminių prieinamumas, sumažėjęs fizinis aktyvumas. Taip pat suvartojama nemažai perdirbto maisto ir gėrimų, kuriuose daug transriebalų, cukraus, druskos, skonio stipriklių, aromatizatorių. Be to, pasirenkami maisto produktai neretai turi mažiau ląstelienos, gerųjų riebalų ir baltymų“, − sako J. Šarnelytė.
Gydytoja pažymi ir didelę patiriamo emocinio krūvio įtaką normaliems virškinimo procesams: „Dėl nuolatinio streso, besitęsiančio nuovargio išsiderina žmogaus režimas. Neretai dėl skubos ir įtemptos dienotvarkės valgymui neskiriama pakankamai laiko, užkandžiaujama bet kuo, geriama daug kavos, o vakare ar net naktį stengiamasi atsigriebti suvalgant didesnius kiekius ir ne itin sveikatai palankaus maisto“.
Gastroenterologinių ligų paūmėjimams taip pat labai svarbus sezoniškumas. J. Šarnelytė akcentuoja, kad virškinamojo trakto negalavimai paūmėja pereinamaisiais laikotarpiais – rudenį ir pavasarį. Tuomet keičiasi vartojami maisto produktai, darbinė aplinka ir darbų kiekis, atsiranda daugiau veiklų šeimoje, ypač auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus, ir tai taip pat didina streso lygį.
Laimės hormono kiekis priklauso nuo žarnyno
Visai neseniai pradėtas akcentuoti žarnyno veiklos ir smegenų ryšys, kuris, pasak gydytojos gastroenterologės, iki šiol buvo nepakankamai vertinamas.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad smegenys ir žarnynas sudaro bendrą sistemą per hormoninius ir neuroninius takus, žarnyno floros išskiriamas biologiškai aktyvias medžiagas.
Įdomu tai, jog žarnyne pagaminama net 90 proc. serotonino, vadinamojo laimės hormono, kai galvos smegenys jo pagamina tik 3 proc. Tad jei žmogus patiria ilgalaikį stresą, maitinasi nepilnavertiškai, įsijungia organizmo „kovok, sustink arba bėk“ būsena, kuri išskiria dar daugiau streso hormonų“, − komentuoja J. Šarnelytė.
Pasak gydytojos, iš galvos smegenų siunčiami impulsai į žarnyną, kurie gali sukelti įvairias virškinamojo trakto problemas. Psichologiniai veiksniai gali intensyvinti simptomus, lėtinti ligų gydymą ir atvirkščiai – virškinamojo trakto bėdos gali provokuoti nerimo, depresijos atsiradimą.
„Dėl to valdant stresą svarbu laikytis griežto darbo ir poilsio balanso, turėti sveikų atsipalaidavimo būdų, sportuoti, užsiimti malonia laisvalaikio veikla. Jei vis tik jaučiama, kad susitvarkyti su stresu nepavyksta, būtina kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą“, − pabrėžia specialistė.
Kaip sau padėti
Nors vieno universalaus patarimo, kaip išvengti gastroenterologinių ligų, nėra, vis tik galime joms užkirsti kelią. Gydytoja J. Šarnelytė sako, kad svarbu ne tik valgyti subalansuotus, maistingus produktus, įtraukti į mitybą daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, gerti pakankamą kiekį vandens, tai yra, bent 2 litrus per dieną, bet ir keisti blogus valgymo įpročius.
„Reikėtų valgyti neskubant, gerai sukramtant maistą. Iki miego likus 2–3 valandoms geriausia nebevalgyti – tai ypač aktualu tiems, kuriuos vargina GERL simptomai. Valgyti patariama mažesnėmis porcijomis, bet dažniau – tai ypač aktualu turintiems bėdų dėl gastrito. Vakarienei rekomenduojama rinktis lengvesnį, daugiau baltymų turintį maistą“, − sako J. Šarnelytė.
Taip pat svarbu, kad valgymo režimas būtų reguliarus, nerekomenduojama badauti ar atvirkščiai – persivalgyti. Dėl įvairių maitinimosi režimų, pavyzdžiui, protarpinio badavimo, gydytoja rekomenduoti pasitarti su gydytojais dietologais, kad būtų įvertintos visos tokios dietos rizikos.
Šaltinis: „Lietuvos draudimo” pranešimas žiniasklaidai
