Specialistai primena, kad rudenį erkių aktyvumo sezonas tęsiasi, todėl asmenys, daug laiko praleidžiantys gamtoje, poilsiautojai, grybautojai, uogautojai turėtų išlikti itin budrūs, saugoti save pačius bei augintinius.

„Erkės būna aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 °C laipsnius šilumos, o didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas ne tik vasarą, bet ir rudenį, nes pavasarį pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir joms vėl būtina pasimaitinti krauju“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Šiemet sergančiųjų erkių platinamomis ligomis yra daugiau

NVSC duomenimis, šiais metais Lietuvoje (sausio-rugpjūčio mėn.) buvo užregistruota 276 erkinio encefalito (EE) ir 1358 Laimo ligos (LL) atvejai. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu susirgimų buvo registruota mažiau. Šiemet daugiausiai erkių platinamų ligų atvejų užfiksuota Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse.

Kėdainių rajone per aštuonis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu susirgo 9, Laimo liga – 34  asmenys (pernai atvejų buvo kur kas mažiau – 2 erkinio encefalito ir 15 Laimos ligos).

Tik 4 Kėdainių r. gyventojai  (Josvainių, Dotnuvos, Pelėdnagių ir Surviliškio seniūnijose) erkiniu encefalitu užsikrėtė gyvenamojoje vietoje, kitų susirgusiųjų užsikrėtimo vieta – ne Kėdainių r. savivaldybėje. Laimo liga daugiausiai sirgo Kėdainių miesto gyventojai (19 atv.) ir Dotnuvos seniūnijos gyventojai (5 atv.), kitose seniūnijose registruoti pavieniai atvejai.

Daugiausiai užsikrėtimo šia liga atvejų yra susiję su apsilankymu Kėdainių Babėnų miške ir Daumantų sodų bendrijose.

Pasak medikų, erkės dar bus aktyvios ir spalio mėnesį, tad ragina neprarasti budrumo.

Erkės tyko visur

Lietuva yra erkinio encefalito endeminė teritorija, t. y. užsikrėtusių erkių yra visoje šalyje. Rudenį, esant gausiam miško gėrybių derliui, grybaujant praleidžiama daugiau laiko jų augimvietėse, todėl ieškant kepurėtųjų, atsiranda didelė tikimybė, kad erkė prikibs prie drabužių, o jei vilkėsime netinkamą aprangą – įsisiurbs.

Planuojant leisti laiką gamtoje, derėtų nepamiršti tinkamos aprangos – ji turėtų būti šviesi, gerai priglundanti, dengianti kuo daugiau kūno (ilgos rankovės, ilgos kelnės). Drabužius geriausia apdoroti cheminiais repelentais (erkes atbaidančiomis priemonėmis).

„Grįžus su rudens gėrybėmis iš miško, labai svarbu kruopščiai apžiūrėti kūną, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų lenkimo linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose. Taip pat patartina nusiprausti po dušu ir persirengti kitais rūbais, o vilkėtus drabužius iš karto išskalbti ar pakabinti saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena trumpai“, – pataria specialistė, tuo pačiu primenananti, kad nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

  • Netepkite riebalais, nespauskite erkės kūnelio, nesukiokite;
  • Pirštais ar pincetu suimkite kuo arčiau odos ir staigiu judesiu traukite į viršų;
  • Jei nepavyko visiškia pašalinti erkės (dalis jos liko odoje), pabandykite pašalinti su pincetu arba nieko nedarykite, organizmas ją pats pašalins kaip svetimkūnį;
  • Po erkės ištraukimo, įsisiurbimo vietą dezinfekuokite;
  • Pažymėkite kalendoriuje erkės įsisiurbimo datą ir stebėkite sveikatos būklę apie 30 dienų;
  • Įkandimo vietoje atsiradus paraudimui, kuris per kelias dienas neišnyksta ir vis plečiasi, kreipkitės į gydytojus.

Reikia apsaugoti ir gyvūnus

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, iš erkių platinamų ligų Lietuvoje šunims dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Jiems nustatomos ir kitos erkių sukeliamos ligos, kaip anaplazmozė, erlichiozė, Laimo liga. Dažniau serga šunys, lakstantys krūmuose, pievose ir vietose, kur aukšta žolė.

Gyvūnų apsaugai nuo erkių galima pasitelkti įvairių priemonių – nuo antiparazitinių antkaklių, užlašinamųjų tirpalų, purškalų iki specialių tablečių.

Babezioze gali sirgti ir katės bei ūkiniai gyvūnai: galvijai, arkliai, kiaulės, avys, ožkos. Gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų laikytojams patariama vengti vietų, kurios ypač mėgstamos kraujasiurbių – lapuočių miškų, nešienaujamų pievų. Geriau rinktis sausas, prižiūrimas vietas.

Pastebėjus pasikeitusį gyvūno elgesį ar prastą savijautą, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Parengta pagal NVSC ir VMVT inf

Panašios naujienos