Dėkingas tėvams – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, ir visiems bendražygiams.
Rimvydas gimė ir augo drauge su sese Giedre Kėdainiuose gerai žinomų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų Danutės ir Kazimiero Muzikevičių šeimoje. Jų namuose nuolat lankydavosi žinomi to meto rašytojai, poetai, dailininkai, muzikai.Vaikystės vasaros prabėgo pas mylimą Gudonių močiutę dzūkiškame kaime jaukioje kvepiančioje kamarukėje, paažarėj…
1978 m. baigęs Kėdainių sustiprintos chemijos “Atžalyno” vidurinę mokyklą, nutarė studijuoti aktorinį meną ir 1982 m. baigė LMTA (Lietuvos Valstybinės konservatorijos) kino ir teatrinio meno fakultetą.
Dvidešimtmetis Rimvydas buvo pakviestas į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą ir suvaidino ten pagrindinį vaidmenį spektaklyje „Liudvikas XIV“, o 1982 -1993 m., dirbant Kauno valstybiniame dramos teatre, sukūrė per 35 vaidmenis spektakliuose: „Kingas“, „Didysis geismas“, „Smėlio klavyrai“, „Ričardas III “, „Kaligula“, „Golgota“ ir kt. Tuo metu teatras nenuilstamai kalbėjo apie laisvę, vykdydamas „tyliąją“ rezistenciją.
Taip pat yra suvaidinęs kino filmuose „Amerikoniškoji tragedija“, „Būrys“, „Turtuolis , vargšas“, „Vaikai iš Amerikos viešbučio“, „Strazdas – žalias paukštis“ ir kt.
Rimvydas buvo grupės „Kikilis“, suburtos kompozitoriaus A.Klovos, narys ir dainų autorius (gitara, vokalas). išleista audio kasetė „Prisipažinimas“.
1993 m., kartu su daugeliu žinomų aktorių išėjęs iš darbo teatre, savo sieloje jo niekados nepaliko. Tai buvo Rimvydo didžioji meilė… ir dar muzika.
Kelias tuomet pasuko vadybos kryptimi. 1993-1994 m. baigęs vadybos ir verslo administravimo studijas Kanadoje, 1997 m. studijavo vadybą Danijoje, 2002 m. baigė Kauno technologijos universitetą, Savivaldos mokymo centro programą ir nuo 2007 m. tęsė magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete.
Kaip prodiuseris Rimvydas inicijavo ir įgyvendino eilę kultūrinių, socialinių ir labdaros projektų: „Intelektinės nuosavybės apsauga“, Pasaulio jaunimo festivalį “Civilizacijų dialogas”, „Vaikų taupyklių“ konkursą, Koaliciją už sveiką ir saugų vaikų ir jaunimo gyvenimą „Aš GALIU“, „EURO 2004“ -Europos futbolo čempionato pristatymą ir kt.
2002 m. tapęs Kamerinės muzikos rėmimo fondo vadovu, Rimvydas surengė daugybę koncertų, populiarinančių kamerinę muziką. Drauge su Didžiosios aulos muzikos draugija jis organizavo tradicinius „Didžiosios aulos vakarus“ VDU Katalikų teologijos fakulteto didžiojoje auloje. Siekė atskleisti muzikos ryšį su istorija, filosofija, literatūra, įtraukdamas ir prof. L.Donskį: „Rembrandtas ir jo epocha“, „Mozarto ir Saljerio mitas“, „Don Žuanas ir Don Kichotas su Don-Skiu“ bei kt. Eilę metų Rimvydo rengiamo festivalio „Jaunųjų kamerinė zona“ koncertuose sėkmingai startavo daugybė jaunųjų Lietuvos atlikėjų. Jis ne tik rengė koncertus, bet ir ieškojo lėšų jų tobulinimuisi, dalijosi savo įžvalgomis. Dabar jie – jau įžymūs atlikėjai, saugoja šviesų Rimvydo atminimą.
„Savo saulę jau uždirbot, baltieji žmogeliai,
Verkdami mane sutiksit po dangum raudonu.
Ugnį glostysiu dar šiltą, pro langus žiūrėsiu,
Kur ta mano paskutinė saulelė raudona“
Šį eilėraštį labai mėgo Išėjusysis, tik nepamenu autoriaus. Tad juo ir dalinuosi, prisimindama Rimvydą.
Ilona Klusaitė
