Kalbos apie daugiabučių namų renovaciją nuolat iššaukia karštas diskusijas. Vieni išdidžiai vardija pliusus, o kiti – minusus. Kiekvienas žmogus turi teisę į savą nuomonę, tačiau kai kurie procesai yra neišvengiami žengiant koja kojon su gyvenimu ir norint gyventi kokybiškiau bei patogiau.
Renovacija neatsirado dėl kažkieno tuščių ambicijų. Gyvenimas skylėtuose daugiabučiuose ne vienam tapo sunkiai pakeliama našta. Atsižvelgiant į tai, buvo sudarytos valstybės paramos programos, kurios gana palankiomis sąlygomis padeda atnaujinti namus.
Reikia daugiau aiškumo
„Kėdainiuose žengti pirmieji daugiabučių renovacijos žingsniai, tačiau ne tokie spartūs, kaip norėtųsi. Pastaruoju metu mieste matome daugiau namų, papuoštų statybiniais pastoliais – vadinasi, renovacija įsibėgėja. Tačiau panašu, kad klausimų dėl šio proceso yra daugiau negu atsakymų.
Mūsų krašte renovacijos procesų organizavimas ir vykdymas patikėtas bendrovei „Kėdainių butai“. Kartu su šios įstaigos specialistais nuvykęs į vieno renovuojamo namo gyventojų susirinkimą pamačiau, jog „Kėdainių butų“ atstovų darbe yra spragų – ne į visus klausimus pateikiami aiškūs atsakymai. Gyventojai turi gauti visą pageidaujamą ir labai išsamią informaciją apie tai, kas ir kodėl daroma, nes jie moka pinigus. Mano manymu, reikia daugiau su žmonėmis kalbėtis, pagal galimybes aiškintis ir ieškoti kuo tikslesnių atsakymų į kiekvieną klausimą“, – įsitikinęs rajono meras Saulius Grinkevičius.
Rajono vadovas paprašė surinkti visą išsamią informaciją apie vykdomus renovacijos darbus, pradedant tuo, kodėl kai kurių skylėtų namų gyventojai atsisako daugiabučių atnaujinimo, ir baigiant žiniomis, kiek mūsų rajone kainuoja kiekvieno atnaujinamo namo vieno kvadratinio metro darbai.
Geriau kartą pamatyti, negu dešimt išgirsti
Dvejojantiesiems, ar verta ryžtis renovacijai, galbūt padės apsispręsti paprastas pavyzdys. Dauguma kėdainiečių, gyvenančių daugiabučiuose, su baltu pavydu stebi, kaip pasikeitė gyvenimo kokybė tiems miestelėnams, kurie turi butus Mindaugo gatvės 16 name. Šis namas renovuotas vienas pirmųjų Kėdainiuose ir to proceso privalumais gyventojai mėgaujasi penktus metus.
Asta ir Arūnas Mindaugo gatvės 16 name turi maždaug 65 kvadratinių metrų trijų kambarių butą. Jiems renovacijos išlaidos atsiėjo kiek daugiau negu 11 tūkstančių litų. Ar vertėjo išlaidauti? Ši pora net neabejoja: „Kadangi mūsų name atlikta labai kokybiška renovacija, tai mes gyvename gerokai šilčiau negu iki pokyčių ir mokame už šildymą žymiai mažiau. Išleisti pinigai netruks atsipirkti, o buto vertė gerokai pakilo palyginus su nerenovuotų namų butais.“
Vilija gyvena panašios kvadratūros bute nerenovuotame name: „Gyvenimas tikrai nėra labai komfortabilus, nes žiemą bute būna gana vėsu, nors mokesčius mokame nemažus. Esame pakeitę langus, duris, apšiltinę lubas, tačiau yra problemų su sienomis ir visa šildymo sistema. Negali bute būti šilta, jei radiatoriai vos drungni.“
Ir dabar palyginimui abiejų viršutiniuose namų aukštuose esančių butų šildymo išlaidos – per visą tik ką pasibaigusį šildymo sezoną Vilija vien už šildymą sumokėjo 362,46 euro (1251,50 lito). Renovuotame gyvenantys Asta ir Arūnas šildymo išlaidų turėjo ženkliai mažiau – 107,30 euro (370,47 lito). Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį Astos ir Arūno mokestis už šildymą kainavo 39,29 lito, o Vilijos – 164,85 lito. Balandžio mėnesį renovuoto namo gyventojai mokėjo 4,47 euro, o nerenovuoto – 31,65 euro.
Skaičiai kalba patys už save – negi noras turėti patogesnį, estetiškesnį ir ekonomiškesnį gyvenimą nenugalės baimių ir trumpo nepatogumo?
Įvykęs 21 konkursas
Iki šiol Kėdainiuose yra tik trys renovuoti daugiabučiai: Mindaugo gatvės 16, Liaudies gatvės 9 ir S. Jaugelio – Telegos gatvės 32 namai.
Šiuo metu dar yra įvykęs 21 renovacijos rangos darbų konkursas (iš jų 15 Kėdainių mieste, 6 – rajone). Išduoti aštuoni statybas leidžiantys dokumentai, o prie šešių daugiabučių jau vyksta darbai.
„Ypač džiugina faktas, kad renovacijai pasiryžo net keli gretimi J. Basanavičiaus gatvės namai. Tad netrukus prie Ramybės skvero esantys daugiabučiai visapusiškai pasikeis. Tai bus puiki paskata tiems, kas vis dar dvejoja – ryžtis renovacijai ar ne. Didžiausias renovacijos priešas – baimė ir išaugusios statybinių paslaugų kainos. Be to, kai kuriuos neramina ir ilgai užtrunkančios renovacijos darbų planavimo bei derinimo procedūros“, – sako Kėdainių rajone renovacijos darbus kontroliuojantis Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Soluba.
Keičiasi tvarkos ir finansavimas
Kokios pagrindinės naujovės įvestos nuo balandžio mėnesio pradžios ir ką reikėtų žinoti planuojantiesiems renovuoti savo daugiabučius?
Visų pirma, svarbu žinoti, kad nuo šių metų balandžio 1 dienos kompensuojama 35 proc. renovacijos darbų išlaidų (vietoj anksčiau buvusių 40 proc.), o nuo 2018 m. ši parama sumažės dar 5 proc. ir ja bus galima pasinaudoti iki 2020 m. Tad planuojantiesiems modernizuoti savo būstą netolimoje ateityje verta tą daryti kuo anksčiau. Pažymėtina, kad socialiai remtiniems žmonėms renovacijos išlaidos vis dar yra ir bus kompensuojamos 100 proc.
Kitas svarbus dalykas – pavasarį pakito ir daugiabučių renovacijos paraiškų teikimo tvarka – jos priimamos pagal naują kvietimų sistemą. Kvietimus teikti šias paraiškas skelbs Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į galimybes skirti lengvatinius kreditus daugiabučiams atnaujinti pagal sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis ir šalies biudžeto asignavimus valstybės paramai teikti.
Ministerija ketina nustatyti konkretų priimamų paraiškų skaičių. Taip pat yra nurodyti jų teikimo terminai, specialūs reikalavimai projektams, jų atrankos ir vertinimo kriterijai.
Laiko dar yra
„Nors atrodo, kad renovacija Lietuvoje jau yra kaip reikiant įsibėgėjusi, mūsų tikslas, jog renovacijos teikiamais privalumais Lietuvoje galėtų džiaugtis dar daugiau senesnių daugiabučių namų gyventojų. Šalyje nuo 2013 metų jau parengta daugiau nei 3600 daugiabučių modernizacijos projektų, o vien šiuo metu visoje šalyje atnaujinimo darbai vyksta prie daugiau nei 1000 daugiabučių. Įšokti į renovacijos traukinį laiko dar apstu, o anksčiau tai padarę Lietuvos gyventojai išloš daugiau, nes vėliau, po kelerių metų, valstybės paramą planuojama dar labiau mažinti“, – teigė viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.